Mes visi patyrėme akimirkų, kai nesijaučiame labai patvirtinti ir esame priversti manyti, kad kiti visais atžvilgiais yra geresni už mus. Tačiau, savigarba o kai kurių žmonių gyvybei kenkia a nepilnavertiškumo kompleksas kad, priešingai populiariam įsitikinimui, tai yra asmenybės bruožas, o ne psichikos liga ar sutrikimas.
Todėl šiame straipsnyje peržiūrėkite kai kuriuos nepilnavertiškumo komplekso požymius, kad galėtumėte juos atpažinti.
Žiūrėti daugiau
Įspėjimas: ŠIS nuodingas augalas jaunuolį paguldė į ligoninę
„Google“ kuria AI įrankį, padedantį žurnalistams…
Skaityti daugiau: Tai yra 4 pagrindiniai požymiai, rodantys žemą savigarbą
Yra įvairių priežasčių, kodėl kam nors išsivysto nepilnavertiškumo kompleksas, trys dažniausiai pasitaikančios aplinkybės yra emocinės, fizinės ir seksualinės. Savigrauža gali paaštrėti, jei žmogus, be kitų sutrikimų, jau kenčia nuo nerimo, depresijos ar socialinio nerimo. Šia prasme svarbu žinoti kai kuriuos nepilnavertiškumo komplekso požymius.
1. Žema savigarba
Beveik neįmanoma kalbėti apie nepilnavertiškumo kompleksą ir nesusieti jo su žemos savigarbos požymiais. Juk kai nežinome, kas esame ir nepriimame savęs, negalime protingai ir išdidžiai vertinti savęs ir savo sugebėjimų. Tokiu būdu mes tikime, kad neturime nieko gero pasiūlyti pasauliui ir kad visi yra geresni už mus.
Be to, žmogus gali turėti įprotį save sabotuoti (dažnai nesąmoningai), jei mano, kad nėra vertas, pavyzdžiui, gerų santykių ar profesinės sėkmės.
2. nuolatinis palyginimas
Nepilnavertiškumo kompleksą turintys žmonės turi įprotį nuolat lyginti save su kitais ir visada neigiamai. Tai būdas sustiprinti negalią, kurią asmuo mano turintis.
Labai svarbu atsiminti, kad tai iškreiptas požiūris, atsietas nuo tikrovės. Be to, kiekvienas žmogus turi savo sugebėjimus ir pageidavimus, o šie palyginimai visada yra nesąžiningi ir iškreipti.
3. Sunkumai palaikyti santykius
Atsižvelgiant į tai, kad nepilnavertiškumo samprata sukelia tiek daug kančių, žmonės nori apsiginti, o vienas iš būdų tai padaryti – siekti izoliacijos. Tokiomis aplinkybėmis asmeniui susidaro klaidingas įspūdis, kad taip elgdamasis jis turėtų daugiau saugumo ir kontroliuotų savo situaciją.
