laimingos merginos sindromas, iš anglų kalbos laimingos merginos sindromo, yra nauja TikTok tendencija, kuri žada pritraukti teigiamų pasiekimų bangas į patį gyvenimą, kaip savotišką traukos dėsnį. Tačiau psichologijos ekspertai aiškina, kad šios tendencijos filosofija gali būti neteisinga ir jūs turite žinoti savo požiūrį.
Žiūrėti daugiau
Mama informuoja mokyklą, kad pietus ruošianti 4 metų dukra gali…
Princesė Charlotte „netyčia“ sukelia problemų…
Pastaraisiais metais socialinius tinklus užplūdo publikacijos, kuriose vaizduojamas pozityvumo poveikis ir tai, kaip teigiamas požiūris gali būti naudingas žmogaus gyvenimui. Remiantis šia mintimi, atsirado nauja „TikTok“ tendencija, žinoma laimingos merginos sindromu.
Tie, kurie laikosi pozityvumo filosofijos, mano, kad norint būti laiminga mergina, reikia suderinti savo mintis su visatos dėsniais, tokiais kaip traukos dėsnis. Į laimingos merginos, įprasta manyti, kad „man visada viskas pavyksta, net jei tam tikru momentu atrodo priešingai“.
„TikTok“ galite pamatyti keletą vaizdo įrašai skirtingomis frazėmis, visos gina, kad reikia matyti save kaip klestintį žmogų ir kartoti tokias mantras kaip „viskas, ko noriu ir ko man reikia, ateina pas mane dabar“.
Londono universiteto koledžo ekspertas sako, kad reikia dėmesio
Robertas Westas teigia, kad laimingos merginos sindromo tendencijos filosofija jau buvo pastebėta anksčiau, o tai primena savotišką magišką mąstymą, kažką, ką žmonės meilė.
Ši mintis paremta mintimi, kad pakeisti mus supančius įvykius įmanoma tik mistinėmis mintimis, žodžiais ar simboliais.
Tačiau psichologė tvirtina, kad tik per veiksmus galima pamatyti pokyčius aplink mus. Jam svarbu išlaikyti teigiamą požiūrį, tačiau nepamirštant savo vaidmens kuriant savo ateitį, kad gyvenimas būtų tikrai turtingesnis ir sėkmingesnis.
Socialinių klasių skirtumai turi įtakos sėkmės ir optimizmo suvokimui
Be tikėjimo, kad galiausiai viskas susitvarkys, o tai gali palikti vietos klaidingiems sprendimams, socialinių klasių skirtumas taip pat turi įtakos teigiamam požiūriui į gyvenimą.
Taip yra todėl, kad, anot Paieška paskelbtas Clinical Psychological Science, skurdo patiriami žmonės patiria didesnį jausmą bejėgiškumas ir negatyvumas, palyginti su socialinių ir ekonominių privilegijų turinčiais žmonėmis, kurie sugeba būti daugiau optimistai.
