Įsikūręs prie pietryčių Kinijos pakrantės, Taivanas arba Formosa yra nedidelė Ramiojo vandenyno sala. Tai vienas didžiausių ekonominių centrų Azijoje ir vienas iš technologijų lyderių pasaulyje.
Nuo 1949 m. Taivanas turi neaiškų politinį statusą. Viskas prasidėjo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m., Kuris baigėsi pilietiniu karu žemyninėje Kinijoje. Viena vertus, buvo Nacionalistų partija, Kuomintagas, vadovaujamas Chiang Kai-Shek, ir, kita vertus, komunistų partija, kurio lyderiu tapo Mao Tse Tung.
Žiūrėti daugiau
Devintoji ekonomika planetoje, Brazilija turi mažumą piliečių, turinčių…
Mokslininkai naudoja technologijas, kad atskleistų senovės Egipto meno paslaptis…
Nacionalistai, valdę Kinijoje nuo 1927 m., galiausiai buvo nugalėti. Mao Zedongui valdant Chiang Kai-Shek ir apie 2 milijonai kinų išvyko į Taivaną ieškoti prieglobsčio.
Tuo metu Taivanas neseniai buvo grąžintas Kinijai po Japonijos dominavimo laikotarpio, kuris prasidėjo 1895 m., pasibaigus Pirmajam Kinijos ir Japonijos karui, ir baigėsi 1945 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Pasaulis.
Saloje, remiamas JAV, Chiang Kai-Shek įsteigia naują vyriausybę, nepriklausomą nuo komunistinio režimo žemyninėje Kinijoje: Nacionalistinė Kinija. Skirstymas sustiprina įtemptą to meto tarptautinės geopolitikos atmosferą, kuri buvo paženklinta Šaltojo karo ir JAV bei jos kapitalistinės sistemos priešpriešos su Sovietų Sąjunga ir socializmu.
Politinis priešiškumas dar labiau išryškėja, kai Kinijos Liaudies Respublika Mao Zedong įstojo į SSRS 1950 m., santykiai truko iki 1960 m. 1954 m., Kinijos Liaudies Respublikai susprogdinus Taivano sąsiaurį, Taivanas ir JAV pasirašė abipusės gynybos susitarimą.
Su Amerikos ekonomine parama Taivanas turi išskirtinį augimą. Šalia Pietų Korėjos, Honkongo ir Singapūro tuometinė nacionalistinė Kinija priklauso pirmajai Azijos tigrų grupei. Vystymasis atspindi gyventojų skaičių, kurių gyvenimo lygis panašus į tokių šalių kaip JAV, Japonija ir kt.
Nuo 1970 m. scenarijus keičiasi į Taivaną. 1971 m. Taivaną pakeitė Kinijos Liaudies Respublika Jungtinėse Tautose (JT) – tai atspindi žemyninės Kinijos ir Vakarų santykių atsivėrimą ir pagerėjimą. 1979 metais JAV atnaujino diplomatinius santykius su Kinija ir perkėlė savo ambasadą iš Taivano sostinės Taipėjaus į Pekiną. Tai nutraukia gynybos sutartį, kurią jie turėjo su sala. Tačiau ekonominė ir karinė parama tęsiasi.
Nepaisant geresnės gyvenimo kokybės nei žemyninėje Kinijoje, Taivanas taip pat nebuvo demokratinis. Čiang Kai-Šekas salą valdė diktatoriškam kariniam režimui, kuris nesibaigs net jo mirtimi 1975 m., nes Nacionalistų partija tebėra valdžioje.
1988 m. išrenkamas pirmasis Taivano prezidentas Lee Teng-Hui. Laisvi ir demokratiški rinkimai ateina 1990-aisiais. Tačiau tik 2000 m. buvo išrinktas pirmasis nenacionalistų lyderis – Chen Shui-Bian iš Pažangiosios demokratų partijos (PDP).
Chen Shui-Bian rinkimai sukėlė diskusijas dėl Taivano statuso, nes PDP turi salos nepriklausomybei palankias pareigas – pareigas, dėl kurių jis netgi buvo perrinktas 2004.
Šiuo metu Taivanas turi savo vyriausybę, nacionalinę valiutą, ginkluotąsias pajėgas ir nepriklausomas institucijas. Šią autonomiją sala sugebėjo išlaikyti įgyvendindama politiką „Viena šalis, dvi sistemos“. Kinija devintajame dešimtmetyje ir kuri taip pat priimta Honkonge ir Makao, specialiuose administraciniuose regionuose Šalis.
Šiandien Taivanas save vadina Kinijos Respublika ir daugelio laikomas suverenia valstybe. Ji taip pat vadinama autonomine sala ir atsiskyrusia teritorija.
Tačiau Kinija ir dauguma tarptautinės bendruomenės salos taip nemato. Jiems Taivanas yra Kinijos provincija – sukilėlių, nes šioje teritorijoje labai stiprus judėjimas už nepriklausomybę.
Dėl šios priežasties Taivanui sunku užmegzti diplomatinius santykius su kitomis šalimis. Esant tokiai pozicijai, kyla pavojus, kad santykiai su Kinija, viena didžiausių ekonominių galių, bus įtempti svarbios pasaulio geopolitikos dalys, nes šalis teigia, kad tauta negali turėti ryšių su Kinija ir Taivanu, o tik vienas iš jų.
Po pasitraukimo iš JT Taivanas nuosekliai bandė prisijungti prie tarptautinės institucijos, o tai visada didino įtampą su Kinija. 2005 m. šalis parlamente netgi patvirtino prieš atsiskyrimą nukreiptą įstatymą, leidžiantį naudoti jėgą prieš salą, jei teritorija paskelbs nepriklausomybę.
Taivano ateitis vis dar neaiški. Dabartiniam salos prezidentui Tsai Ing-Wen, iš PDP, Taivanas nepritars jokiam susitarimui iš Kinijos, kuris galėtų sugriauti teritorijos suverenitetą ir demokratiją. Tačiau, nepaisant nepriklausomybės šalininkų judėjimo stiprybės saloje, nacionalistų partija, kuri simpatizuoja Pekinui ir dėl to suvienijimo idėja pastaraisiais metais sustiprėjo rinkimai.
