Ar kada nors girdėjote apie multivisatą? Tai teorija, kurią daug tyrinėjo fizikai ir kuri, be jokios abejonės, kelia daug klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Tačiau, be multivisata ir kitos mums žinomos teorijos yra tai, kad gyvename kompiuteriniame modeliavime, kai kažkas ar kažkas (pažįstantis net aukščiausią ateivį) gyvena, stebi ir valdo mus kaip lėles. Remiantis šia teorija, ekspertas pasiūlė naują metodą, kaip išsiaiškinti, ar gyvename kompiuterinėje programoje.
Ar tikite tokia teorija? Daugiau apie šią naujieną skaitykite žemiau.
Žiūrėti daugiau
Vaizdinis iššūkis: raskite žodį „DOG“ vos per 5…
Draugystės astrologija: 3 ženklai, kurie yra tikri draugai
Skaityti daugiau:Peržiūrėkite 5 populiariausias sąmokslo teorijas
Teorija, kad mes esame šio tipo modeliavimo dalis, yra paremta tai, ką vadiname informacijos fizika, ir tai rodo, kad erdvė-laikas ir materija iš tikrųjų nėra esminiai dalykai. Priešingai, informacijos fizika sako, kad fizinė tikrovė yra tūkstančių informacijos, atsirandančios iš mūsų patirties erdvėje ir laike, susijungimo rezultatas.
Ši idėja veda mus tiesiai į neįtikėtiną galimybę, kad visata kad žinome, iš tikrųjų yra virtualus modeliavimas.
Tokio tipo teorija nėra nauja, nes 1819 m. fizikas Johnas Archibaldas Wheeleris nurodė, kad visata yra tikrai matematinė ir gali būti vertinama kaip informacijos rinkinys.
Tuo tarpu kiti fizikai taip pat tvirtino su šia teorija susijusius dalykus ir taip pat atliko ekstremalių lygių eksperimentus. Ir tarp daugybės eksperimentų neseniai pasiūlytas masinės informacijos ir energijos (M/E/I) principas rodo, kad masę iš tiesų galima išreikšti informacija ar energija.
Be to, jame teigiama, kad kiekviena informacijos dalis turi turėti minimalią masę. Tai reiškia, kad atliekant šį eksperimentą tikrai yra ko ieškoti.
Po daugybės skaičiavimų profesorius ir fizikas Melvinas Vopsonas šiemet (2022 m.) atliko eksperimentą, siekdamas įrodyti teoriją. Eksperimentą sudarė elementariosiose dalelėse esančios informacijos ištrynimas ir jų palikimas antidalelės, sunaikinamos per energijos pliūpsnį, dėl kurio buvo išspinduliuojami fotonai arba paverčiamos šviesos dalelės.
Atliekant šį eksperimentą, remiantis informacijos fizika, buvo galima numatyti fotonų dažnius.
