JAV Kalifornijos universiteto (UCI) mokslininkams pavyko sukurti naujo tipo medžiagą, įkvėptą kalmarų odos. Viena iš jo savybių yra galimybė izoliuoti temperatūrą naudojant terminį reguliavimą. Todėl rekomenduojamas maisto, gėrimų, puodelių ir termosų pakuočių gamybai.
Skaityti daugiau: 3 puikūs kasdieninio probiotikų vartojimo privalumai
Žiūrėti daugiau
Sumažinti vaikų laiką prie ekrano: propaguoti gyvenimo būdą…
Toksiškumo įspėjimas! Dažyti drabužiai gali jus susirgti dėl TAI
Kūrinys yra metalinis polimeras, imituojantis chromatoforus, kurie yra pigmento maišeliai, esantys kalmarų odoje. Ir šie junginiai gali kontroliuoti šilumą.
„Kai kalmaras nori pakeisti spalvą, jis naudoja savo raumenis, kad išplėstų arba sutrauktų šiuos maišelius. Tai pakeičia šviesos sąveiką su juose esančiais pigmentais ir keičia kalmarų išvaizdą. Tai, ką padarėme, buvo šios natūralios sistemos pritaikymas“, – paaiškino Alonas Gorodetsky, chemijos inžinerijos profesorius ir pagrindinis tyrimo autorius.
Norėdami sukurti medžiagą, mokslininkai turėjo nusodinti varines konstrukcijas ant lankstaus aliuminio folijos pagrindo. Tada jie buvo padengti specialiu polimeru, todėl gaunama medžiaga, kuri gali pasikeisti dėl įjungtos įtampos.
Taigi kiekvieną kartą, kai medžiaga ištempiama, varinės konstrukcijos išsitraukia ir daugiau šilumos išeina iš vienos pusės į kitą. Tačiau, kai medžiaga atpalaiduojama, tokios struktūros vėl susijungia, taip uždelsdamos šilumos perdavimą, o tai leidžia geriau kontroliuoti temperatūrą.
„Chromatoforų dydžio pokyčiai padeda kalmarams bendrauti ir užmaskuoti savo kūnus, kad išvengtų plėšrūnų. Imituodami šį metodą, mes galėjome sukurti reguliuojamą termoreguliaciją, kuri gali pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir apsaugoti pirštus nuo karštų paviršių.
Pasak mokslininkų, naująja medžiaga galima izoliuoti tarą, maišus maistui vežti ir termo pakuotes. Be to, dar vienas privalumas yra tai, kad junginys yra labai lankstus, galintis apvynioti, pavyzdžiui, akinius ir kontroliuoti šilumos išsklaidymą.
„Mes jau daugelį metų dirbame su galvakojų įkvėptomis medžiagomis ir prisitaikančiomis sistemomis, tačiau anksčiau galėjome jas gaminti tik palyginti nedideliuose plotuose. Dabar, kai galime gaminti vis didesnius lakštus, šios naujos medžiagos pritaikymas yra neįtikėtinas“, – apibendrina už projektą atsakingas profesorius.