Tikimasi, kad iki 2030 metų bus iššvaistoma apie 2,1 mlrd. tonų maisto. Šis teiginys kilęs iš naujos Boston Consulting Group ataskaitos, pavadintos „Maisto švaistymo spragos uždarymas“.
Skaityti daugiau: Nulis atliekų: peržiūrėkite 5 patarimus, ką daryti su apelsinų žievelėmis
Žiūrėti daugiau
Apelsinai nėra maistas, kuriame daugiausia vitamino C
Ar pietums ar vakarienei geriau valgyti virtus kiaušinius? Sužinokite čia
Remiantis tuo, kas buvo paskelbta, visas šis prarasto maisto kiekis atitiks maždaug 1,5 trilijono JAV dolerių, o daugiau nei 840 milijonų žmonių badauja. Ši apklausa taip pat rodo, kad įmonės, vyriausybės ir NVO yra pagrindiniai veiksniai kovojant su šia situacija.
Vadovaudamasi šia mintimi, BCG bandė suprasti, kas sukėlė šį nuostolį ir maisto švaistymą. Bendrovė netgi sugebėjo nustatyti būdus, kaip išspręsti šias problemas, kurios galiausiai yra susijusios su tokiais veiksniais kaip tiekimo pasekmių, viešojo ir privataus bendradarbiavimo, reguliavimo ir sąmoningumo žmonių.
Remiantis tyrimu, apskaičiuota, kad trečdalis planetoje esančio maisto kiekvienais metais buvo iššvaistomas ar net prarastas. Šis švaistymas ar praradimas atsiranda, kai maistas nenaudojamas vartojimui. Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindinė problema mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse yra maisto praradimas, ty maistas net negali išeiti iš gamybos ir transportavimo etapų. Didžiausias pajamas gaunančiose šalyse mažmeninės prekybos žaidėjų ir vartotojų atliekos buvo didžiausia problema.
Štai, pavyzdžiui, mūsų šalyje apie 3% visų Amazonėje sugautų žuvų dėl nepalankių transportavimo sąlygų patenka į šiukšles. Remiantis pasaulinės humanitarinės organizacijos „Action Against Hunger“ surinkta informacija, „smulkieji ūkininkai, ūkininkai ir žvejai sugeba pagaminti apie 70% viso pasaulio maisto tiekimo“, vadinasi, šie atliekų šaltiniai yra gana įvairus.
Filmų, serialų ir visko, kas susiję su kinu, mėgėjas. Aktyvus smalsus tinkluose, visada prisijungęs prie informacijos apie internetą.
