Vienas naujas tyrimas rodo, kad aklieji geriau jaučia savo širdies plakimą nei regintys žmonės. Šie rezultatai rodo, kad nesugebėjimas matyti išorinės aplinkos gali padidinti vidinį sąmoningumą.
Įvertinti skirtingų gyventojų grupių jautrumą savo širdies plakimui širdies nepakankamumo, vieno tyrimo metu buvo stebimas 36 aklųjų ir 36 reginčių žmonių širdies susitraukimų dažnis normalus. Be to, kiekvieno dalyvio buvo paprašyta suskaičiuoti savo širdies plakimus neužmezgant fizinio kontakto su savo kūnu.
Žiūrėti daugiau
Patvirtinta: „Samsung“ tikrai gamina sulankstomus ekranus…
Kinija kosminėje stotyje atlieka eksperimentus su zebrafiniais…
Rezultatai parodė, kad aklųjų vidutinis tikslumas buvo 0,78, o regintys asmenys registravo vidutinis tikslumas yra 0,63, pabrėžiant, kaip jutimo gebėjimai gali būti sustiprinti žmonėms su negalia vizualiai.
„Tai rodo, kad smegenų plastiškumas po aklumo lemia geresnį gebėjimą aptikti signalus iš širdies, o tai turi įtakos aklųjų kūno suvokimo ir emocinio apdorojimo tyrimui“, – rašo mokslininkai savo darbe paskelbta.
Techninis jautrumo vidiniams kūno dirgikliams terminas yra intercepcija. Iki šiol buvo neaišku, kaip aklųjų neuroplastiškumas, nervų sistemos prisitaikymas prie prasto regėjimo gali paveikti interocepciją.
Belieka išsiaiškinti, kodėl akliems žmonėms sustiprėja interocepcija, į šį klausimą šis tyrimas neatsako, tačiau į tai būtų galima atsakyti atliekant būsimus tyrimus. Grupė taip pat teigia, kad neregi asmenys gali aptikti širdies plakimo signalus iš kitų kūno vietų nei širdis.
Neurologės Dominikos Radziun iš Švedijos Karolinska instituto teigimu, „mes žinome, kad širdies signalai ir emocijos yra glaudžiai susipynę“.
Neurologė Dominika Radziun iš Švedijos Karolinska instituto teigia, kad „kai patiriame baimę, mūsų širdys plaka greičiau. Gali būti, kad didesnis aklųjų jautrumas signalams iš savo širdies taip pat turi įtakos jų emociniams išgyvenimams.
Įdomu tai, kad abiejų grupių tikrasis širdies susitraukimų dažnis ar gebėjimas pajusti, kad jos buvo stebimos, didelių skirtumų neparodė. Tai rodo, kad skirtumas tarp grupių yra susijęs su interocepcija.
Naujojo tyrimo autoriai teigia, kad įvairios kūno dalys, susijusios su širdies signalų apdorojimu, pavyzdžiui, priekinė smegenų izoliacija. – salos žievės regionas, dalyvaujantis subjektyvių jausmų reguliavime – galėtų būti išanalizuotas konkrečiai, siekiant tai pagilinti. Paieška.
Kaip ir daugelio aklumo tyrimų metu, išvados ne tik mums daugiau pasako apie tai, ką reiškia gyventi be regėjimo ir kaip smegenys ir kūnas prisitaiko, bet ir apie smegenų galimybes bei universalumą bendras.
Anot Radziun, „tai suteikia mums svarbios informacijos apie smegenų plastiškumą ir apie tai, kaip jausmas gali sustiprinti kitus, šiuo atveju – gebėjimą pajusti, kas vyksta tavo paties kūne“.
