"Multivisata yra sąvoka, apie kurią mes žinome bauginančiai mažai." Šie žodžiai iš dr. Keista Peteriui Parkeriui neseniai išleistame „Žmogus-voras: Neverk namo“ nėra visiškai neteisingas. Praėjusią savaitę taip pat „Daktaras Streindžas“ beprotybės daugialypėje seriale erzino šią kelių visatų koncepciją.
Taigi ar yra koks nors mokslinis šios fantazijos palaikymas? Kai kurie fizikai teigė, kad mūsų visata gali būti tik viena iš daugelio realybių, kiti teigia, kad tai ne kas kita, kaip spėlionės.
Žiūrėti daugiau
Patvirtinta: „Samsung“ tikrai gamina sulankstomus ekranus…
Kinija kosminėje stotyje atlieka eksperimentus su zebrafiniais…
Vokiečių fizikė teorinė Sabine Hossenfelder įdomiai žiūri į multivisatą. 2019 m. savo „YouTube“ kanale paskelbtame vaizdo įraše ji sako, kad „tikėjimas multivisatos koncepcija logiškai prilygsta tikėjimui Dievu. Todėl tai yra religija, o ne mokslas. Ji paaiškina, kad mokslas nieko nepasako apie visatas, kurių mes negalime stebėti.
Gydytojas. Kinjalk Lochan, IISER Mohali fizikos docentas, kuris specializuojasi bendrosios reliatyvumo teorijos, juodųjų skylių ir ankstyvosios visatos srityse, taip pat tiria šią temą.
Dauguma fizikų teigia, kad multivisatos sąvoka yra spėlionės arba mokslinė fantastika. Taigi kodėl kai kurie mano, kad tai gali egzistuoti?
Leiskite įkvėpti šiek tiek optimizmo diskusijų sumetimais, neįsipareigodamas būti šios koncepcijos šalininku. Atsiradus kvantinei mechanikai, atsirado nuostabi įžvalga – kad neįsivaizduojamai sunku ką nors visiškai atmesti. Kiekvienas procesas turi tam tikrą tikimybę – mažą arba didelę – bet retai nulinę.
Viskas, ką mes paprastai matome, mokomės ir suprantame, remiasi mūsų turima patirtimi – patirtimi, įgyta tokio masto (dydžio ir energijos), kurioje mes įprastai gyvename. Paprastai yra gerai suprantamas įvykių srautas, iš kurio darome keletą loginių išvadų. Pavyzdžiui, jei žmogus yra priešais mane, aš padarysiu išvadą, kad tuo momentu jo niekur kitur nėra.
Tačiau mikroskopiniame lygmenyje gali egzistuoti dvi ar daugiau realybių – pavyzdžiui, elektronas vienu metu gali gyventi „čia“ ir „ten“ (įrodyta eksperimentais). Garsusis Schrodingerio katės pavyzdys rodo, kad katė gali būti ir negyva, ir gyva, jei ji yra sujungta su mikroskopine dalele, kurios buvimas „čia“ arba „ten“ užmuša katę arba ją tausoja.
Šios sąvokos veda prie idėjos, kad kai gimė visata, ji taip pat buvo mikroskopinė būtybė. Taigi turėjo būti milijonas galimybių, kad ji egzistuotų kartu. Kyla klausimas, kas nutiko šioms kitoms galimybėms? Ar jie išnyko to, ką matome, naudai, ar jie visi iš tikrųjų egzistavo kartu? Drįstu teigti, kad mes tiksliai nežinome.
