Ekstremistinė grupė, žinoma kaip islamo Valstybė sulaukė didelio atgarsio žiniasklaidoje dėl savo veiksmuose panaudoto žiaurumo. Kai kurių teroristų veiksmų dalis yra įsiveržimai, pagrobimai, kankinimai, galvų nukirtimai ir istorinių paminklų niokojimai.
Disidentai iš fundamentalistinės organizacijos Al Qaeda, IS kelia baimę net savo pirmtakams.
Žiūrėti daugiau
Mokslininkai naudoja technologijas, kad atskleistų senovės Egipto meno paslaptis…
Archeologai aptiko nuostabius bronzos amžiaus kapus…
O Islamas atsirado apie 612 metus Artimuosiuose Rytuose tiksliau Arabijos pusiasalio regione. Religiją sukūrė pranašas Mahometas po to (pagal islamo tikėjimą) jį aplankė angelas Gabrielius, nukreipęs jį kurti monoteizmu pagrįstą doktriną.
Mohammedą kelis kartus aplankė angelas, kuris atskleidė jam mokymus, kurie leistų sukurti šventąją musulmonų knygą: Koranas. Pagal šią knygą arabų gyventojai turėtų atsisakyti religinių ritualų ir atsiduoti Alacho garbinimui.
Mahometas gimė Mekoje, Arabijos pusiasalio mieste, garsėjančiame tuo, kad tapo judriu prekybos keliu. Regionas, kuriame gyvena grupės, susiskirsčiusios į gentis ir klanus, nepaisant politeizmo laikų gyventojų, taip pat sutelkė judaizmo ir krikščionybės praktikuotojus.
Mekos miestas garsėjo tuo, kad vietinių dievų garbei buvo sutelktos kelios šventyklos, tai intensyvu regione įsišaknijęs religingumas pritraukė maldininkus iš įvairių vietovių, o tai padidino pelningumą verslui.
Pranašas viešai pasmerkė stabmeldžių piligrimines keliones į Meką ir prekybą atvaizdais, susijusiais su politeizmo dievybėmis. Mahometo primygtinis reikalavimas skelbti apie vieno Dievo egzistavimą sukėlė vietinių pirklių pyktį, dėl kurio jis ir jo pasekėjai pabėgo į netoliese esantį miestelį.
Vieta, kurią Mahometas pasirinko prieglobsčiui, buvo Medinos miestas. Šis skrydis, žinomas kaip Hegira, žymi musulmonų kalendoriaus pradžią 622 metais.
Medinoje Mahometas įkuria pirmąją islamo bendruomenę, kurioje skelbiasi politiniu ir religiniu lyderiu. Pranašo sukurta religija yra žydų, krikščionių tikėjimų ir kai kurių arabų genčių šventų ritualų mišinys. Islamo doktrina buvo atsakinga už skirtingų tautų, gyvenusių Arabijos pusiasalyje, sąjungą.
628 metais islamo įkūrėjas nusprendė surengti piligriminę kelionę atgal į savo gimtąjį miestą – Meką. Tikslas buvo skleisti naują religiją ir užkariauti Kaabos šventyklą, svarbiausią iš religinių šventyklų.
Remiantis tradicija, Kaabos viduje buvo sutelkta juodas akmuo, stabmeldžių piligrimų garbinimo objektas. Pasak legendos, maldos, atliekamos šventyklos viduje, lėmė, kad visos religinės nuodėmės buvo perkeltos į akmenį, todėl jis buvo juodas.
Taip pat skaitykite: Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai
Kai Mahometas ir jo pasekėjai atkariavo Mekos miestą, jis pradėjo kampaniją, siekdamas kuo daugiau žmonių atversti į islamą. Per šį išpuolį pranašas sunaikino kelias politeistų šventyklas ir šventus objektus.
Mahometas mirė 632 m., ir nuo tada religija plečiasi dėl tvirtos religinės bazės, kurią paliko jos įkūrėjas. Islamas egzistuoja daugiau nei aštuoniasdešimtyje šalių, tačiau kelios atšakos atsirado dėl nesutarimų po pranašo mirties.
„Islamo valstybės“ teroristinės grupuotės lyderis remiasi a radikalus islamas kuri siekia praktiškai įgyvendinti teokratijos paženklintą vyriausybę. Tarp visų grupuotės įvykdytų barbarybių pasipiktinimą kelia istorinių paminklų, kurių daugelis laikomi istoriniu žmonijos paveldu, naikinimas.
Abu Bakras al Baghdadis, ekstremistų lyderis, ragina savo pasekėjus pakartoti Mahometo veiksmą ir sunaikinti visus paminklus, laikomus politeizmo simboliais. Remdamasi šiais samprotavimais, IS jau sunaikino keletą paminklų Irake ir Sirijoje – regionuose, kuriuose šios grupuotės koncentracija didesnė.
Sužinokite apie istoriją Islamo valstybės sunaikintų paminklų.
Nimrudo miestas buvo pastatytas regione, vadinamame civilizacijų lopšiu. Įsikūręs ant Tigro upės krantų ir į šiaurę nuo Mesopotamijos (dabar Irakas), miestas buvo įkurtas XII amžiuje prieš Kristų. C kadaise buvo Asirijos imperijos sostinė.
Nimrudas tapo „Islamo valstybės“ veiksmų keliu, grupuotės religinis fundamentalizmas paskatino juos sunaikinti daugybę paminklų regione, kuriuos jie laikė monoteizmo nusikaltimu.
A UNESCO įsiveržimą į Nimrudą ir jo paminklų sunaikinimą laikė karo nusikaltimu. Statulos, sienos su senovės asirų užrašais ir net pilis buvo sugriauti fundamentalistų. Veiksmas peržengia vandalizmo ribas, jis susideda iš nusikaltimo žmonijos istorijai.
Maždaug 1840 m. archeologai aptiko senovinio asirų įkurto miesto griuvėsius – tikrą istorinį lobį, kuris nuo tada buvo iškastas ir tyrinėjamas. Įsiveržus į IS, šiam lobiui iškilo grėsmė, o dauguma griuvėsių jau buvo jų sunaikinta.
Kad ir kur beeitų, „Islamo valstybė“ palieka sunaikinimo pėdsaką. Aukščiau pateiktas vaizdas kalba pats už save, ekstremistai nori ištrinti iš žmonijos atminties viską, ką jie laiko įžeidžiančiu savo dievą. Pastatytas Partų imperijos laikais, Hatros miestas buvo pirmoji arabų karalystės sostinė.
Netoli Mosulo, IS perimto miesto, Hatra dėl aplink ją pastatytų tvirtų sienų jau atlaikė Romos imperijos atakas, tačiau pasiduoda ekstremistų žiaurumui.
Su kirtikliais, kūjais ir kulkosvaidžiais rankose vyrai įsiveržė į Hatros griuvėsius ir sunaikino skulptūros, pastatytos į storas miesto sienas, ir dulkėmis paverstos statulos, datuojamos 2300 m. metų iki. W.
Nuo 2014 metų birželio teroristai pradėjo griauti paminklus antrajame pagal dydį Irako mieste Mosule. Muziejų ir bibliotekų invazija padarė neįskaitomą istorinę žalą.
Vienas iš sunaikintų vertybių buvo Lamasu, asirų dievybės, atstovaujamos sparnuoto jaučio, statula, kuri iki šiol atkurta Irako valiuta. Buvo sudeginti tūkstančiai knygų, kuriose buvo atkartota ten gyvenusių senovės civilizacijų istorija. Naikinimo balansas gali apimti krikščionių bažnyčią ir universiteto teatrą.
Sirijoje esantį 2000 metų senumo miestą užgrobė ir užėmė teroristai. Dėl gražių griuvėsių ir archeologinių vietovių susitelkimo miestas jau tapo svarbiu turizmo centru, tai dar nebuvo pilietinis karas Sirijoje 2011 metais.
Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas miestas senovėje buvo svarbus kultūros centras. Romos imperijos ekspansionizmo metu Palmyra sugebėjo atsispirti jos puolimui.
Po invazijos „Islamo valstybė“ jau sunaikino 2000 metų senumo Triumfo arką ir dar du senovės civilizacijų pastatytus paminklus. Net archeologui, atsakingam už tyrimus archeologinių vietovių regione, grupė nukirto galvą.
Džihadistų negailestingumas viršija tų, kuriuos jie laiko savo priešais, – „Islamo valstybės“ – žudynes. imasi tikro teroro karo, bandydamas ištrinti iš žmonijos istorijos viską, kuo jie tiki eretiškas.
Grupės iškreiptos religijos vardu pirmųjų civilizacijų istorija rizikuoja būti visam laikui išbraukta iš mūsų atminties.
Lorena Castro Alves
Baigė istorijos ir pedagogikos studijas
