Prieš atraddamas, kad paukščiai gali „matyti“ Žemės magnetinį lauką, Einšteinas 1949 m. pamestame laiške inžinieriui aptarė galimybę gyvūnams turėti superjutimų. Laiškas buvo rastas ir pasirodė esąs pranašiškas biologijoje ir fizikoje.
Nors pirminis inžinieriaus Glyno Davyso klausimas, dėl kurio buvo susirašinėjimas, nerastas, Einšteino atsakymas rodo, kad Davys domėjosi gyvūnų suvokimu ir to, ką jis gali išmokyti apie pasaulį fizikas.
Žiūrėti daugiau
Astrologija ir genialumas: TAI yra 4 ryškiausi ženklai…
Nepasisekė „iPhone“: 5 paleidimai atmesti visuomenės!
Dabar žinome, kad Einšteinas buvo teisus dėl paukščių gebėjimo pajusti Žemės magnetinį lauką. Įrodymai rodo, kad jie savo akyse naudoja specialius fotoreceptorius, kurie jautrūs pokyčiams planetos magnetinio lauko subtilybes, leidžiančias joms nepasiklysti migruoti tūkstančius kilometrų.
Jūros vėžliai, šunys ir bitės taip pat gali jausti Žemės magnetinius laukus, bet nebūtinai per akis, kaip ir paukščiai.
Jeruzalės hebrajų universiteto mokslininkai teigė, kad buvo įspūdinga, kad Einšteinas tai sumanė galimybė dešimtmečius anksčiau, nei empiriniai įrodymai parodė, kad įvairūs gyvūnai gali suvokti magnetinius laukus navigacija. Laiškas universitetui buvo padovanotas 2021 m.
Tuo metu, kai buvo parašytas laiškas, biologijos ir fiziniai mokslai susiliejo kaip niekad anksčiau, o Einšteinas turėjo tam tikrų užuominų, kuriomis vadovaujasi jo mąstymas. Neseniai buvo aptikta šikšnosparnių echolokacija, o radaro technologija buvo tik pradėta naudoti. Davys buvo šios srities tyrinėtojas ir, tikėtina, susidomėjo kitais keistais gyvūnų pojūčiais, pavyzdžiui, bičių.
Einšteinas ir Davysas žavėjosi biologijos mokslu kaip langu į nematomas fizines jėgas. Fiziko laiškas patvirtina jo susidomėjimą bičių elgesiu, po to, kai Prinstono universitete lankėsi mokslininko Karlo von Frischo paskaitoje.
Nors Davysas domisi, kaip šios naujos žinios gali suteikti informacijos apie technologijas, Einšteinas teigia, kad mums reikia daugiau biologinių tyrimų, kad atskleistume naują suvokimo rūšį jutiminis. Pavyzdžiui, bičių elgesys padeda tobulinti technologijas, tokias kaip „iPhone“ fotoaparatai. Tačiau vis dar reikia atskleisti daug paslapčių, kaip gyvūnai suvokia šviesą ar jaučia Žemės magnetinį lauką.
Bitės pajunta magnetinį lauką savo pilve, o paukščiai ir šunys tai daro daugiausia per specialius akių fotoreceptorius, vadinamus kriptochromais. Netgi žmogaus ląstelės gamina kriptochromus, o tyrimai rodo, kad šios ląstelės dinamiškai reaguoja į magnetinio lauko pokyčius. Einšteinas tuo metu atmetė šią unikalią kvantinę reakciją, pavadinęs ją „baisu veiksmu per atstumą“.
Net jei Einšteinas ne visada buvo teisus, jis turėjo išskirtines smegenis, net kai buvo kalbama apie sritis, kurios nepriklauso jo kompetencijai.
