Izaokas Niutonas buvo vienas didžiausių žmonijos genijų ir buvo atsakingas už studijas bei atradimus, būtinus astronomijos, fizikos ir matematikos raidai.
Europa nukentėjo nuo kelių ligos, vadinamos buboniniu maru, atvejų arba juodasis maras.
1665 metais epidemija pasiekė Londoną, kur Niutonas studijavo Kembridžo universitete. Miestą nusiaubė maras, žuvo maždaug ketvirtadalis miesto gyventojų, maždaug 100 000 žmonių.
Ligą pernešė juodųjų žiurkių blusos, užterštos bakterijomis Yersinia pestis.
Tuo metu į higienos įpročius nebuvo žiūrima rimtai, o tai palankė žiurkių sangrūdoms, taigi ir blusoms, o tai leido ligai lengvai plisti.
Susidūręs su pandemijos scenarijumi, Niutonas nuvyko į savo namus ir atsiskyrė nuo šeimos. Studijas ir eksperimentus jis tęsė namuose.
Tuo jis tęsė studijas, baigdamas matematikos teorijas ir eksperimentus su prizmėmis ir apšvietimu.
To meto postulacijos ir atradimai buvo esminiai jo ankstyvosioms optikos teorijoms.
Viljamas Šekspyras, dramaturgijos genijus, išgyveno laikotarpį, kai buboninis maras XVII amžiuje sunaikino dalį Europos gyventojų. Medicina nebuvo pažengusi ir todėl nepateikė sprendimų gyventojams.
Todėl žmonės visiškai izoliavo save, kad galėtų saugiau praleisti laiką. Be to, visas miestas buvo uždarytas karantine, pavyzdžiui, teatrais.
Šiuo maro nusiaubtu laikotarpiu Šekspyras parašė tokius kūrinius kaip karalius Lyras tai yra Makbetas, kuris taptų viešas pasibaigus pandemijai. Šie kūriniai labai išgarsėjo ir sužavėjo pasaulyje.
Giovanni Boccaccio buvo puikus italų poetas, gyvenęs 1313–1375 m. Didžioji epidemija, kuri tuo metu nusiaubė gyvenimą, buvo buboninis maras.
Italijos Florencijos savivaldybę 1348 m. užklupo maras, nusinešęs maždaug trečdalį Europos gyventojų.
Daugelis žmonių siekė persikelti į mažesnius kaimus ir kaimo namus, kad atsiribotų nuo didžiųjų miestų, kur maras nusinešė daug gyvybių.
Būtent tuo laikotarpiu Boccaccio parašė vieną didžiausių savo kūrinių – knygą dekameronas. Kūrinys – tai istorijų rinkinys apie jaunus žmones, kurie eina ieškoti saugios vietos pabėgti nuo ligos, pavyzdžiui, sodybos.
Taigi ši knyga, be puikių konstrukcijų pristatymo, svarbi ir tuo, kad atvaizduotų tikrovę, kurią tuo metu išgyveno Europa.
Edvardas Munchas, gimęs Norvegijoje, buvo vienas svarbiausių Europos avangardo tapytojų. Munchas buvo impresionizmo pirmtakas ir ekspresionizmas vokietis, išgarsėjęs savo darbais Klyksmas.
Pandemija, nusiaubusi šio puikaus menininko gyvenimo laiką, buvo Ispaniškas gripas, kuris sukėlė 1918 m. protrūkį.
Šią ligą sukelia gripo virusas, o duomenys rodo, kad nuo 1918 m. sausio mėn. iki 1920 m. gruodžio mėn. daugiau nei 500 milijonų žmonių buvo užsikrėtę virusu, proporcingai ¼ pasaulio gyventojų era.
Munchas buvo viena iš šios ligos aukų, tačiau pasveiko ir išgyveno nuo infekcijos.
tavo darbas Autoportretas su ispanišku gripu tai buvo jos pačios portretas, gelsvo atspalvio oda, apsupta antklodžių ir žilų plaukų.
Šis vaizdas susijęs su momentu, kai dailininkas sirgo liga.
Nepaisant Frida Kahlo nepatyręs pandemijų sukeltos socialinės izoliacijos akimirkų, jo karantinas reiškia ilgą menininkės atsigavimo laikotarpis po sunkios avarijos tarp autobuso, kuriame ji buvo su automobiliu 1925.
Frida buvo sunkiai sužalota – daug lūžių ir mėlynių. Ji sukūrė puikių darbų per šį ilgą laikotarpį, kai turėjo likti lovoje, įsimylėjusi tapybą.
Vienas iš labiausiai žavinčių jo paveikslų yra darbas Sulaužyta kolona, autoportretas padarytas veidrodžio pagalba.
