Visi tam tikru lygmeniu dalijasi iš kartos į kartą perduodamu prietaru. Būkite baimė patekti po laiptais, sudaužyti veidrodį ir pan.! Šie įsitikinimai yra mūsų, kaip žmonių, kolektyvinės vaizduotės dalis, bet ar kada nors susimąstėte, iš kur kyla prietarai? Pažiūrėkite, ką apie tai sako mokslas.
Skaityti daugiau: Penktadienis, 13 d.: Supraskite šio mito kilmę
Žiūrėti daugiau
Astrologija ir genialumas: TAI yra 4 ryškiausi ženklai…
Nepasisekė „iPhone“: 5 paleidimai atmesti visuomenės!
Antropologai supranta, kad žmonės visada siekia suprasti gamtos reiškinius, kad galėtų juos nuspėti. Todėl jie kuria pasakojimų seriją, pagrįstą panašumo ir užkrato principais.
Todėl yra susidomėjimas statybos standartais, kad tam tikri dalykai neatsitiktų, geriau suprastumėte:
Panašumo principas
Dauguma prietarų gimsta iš mūsų supratimo apie panašumus, ty tai, kas panašu, tam tikru būdu turi ryšį. Pavyzdžiui, atspindys veidrodyje siunčia mus tiesiai į mūsų pačių atvaizdą, todėl veidrodžiui lūžus tikime, kad mums nutiks kažkas blogo.
Tokiu būdu galime suprasti, kad visada norime tikėti, kad viskas yra susiję ir kad įvykiai nevyksta atsitiktinai. Ši mintis daugiausia paskatino tikėjimą, kad galime suvokti ženklus iš visatos ar už jos ribų, kad kažkas tuoj atsitiks.
Užkrato principas
Kita vertus, užkrėtimo principas susideda iš idėjos, kad mes visada rizikuojame gauti įtakos dalykų, vykstančių aplink mus. Šis įsitikinimas gimsta todėl, kad iš tikrųjų galime būti imlūs kai kurioms gamtos situacijoms ir reiškiniams. Juk galime nudeginti odą liesdami ugnį arba sušlapti, kai paimsime lietų.
Panašiai manome, kad, pavyzdžiui, praeidami prieš kapines užtersime mus tariamais energijos Ši vieta. Kitas pavyzdys – tikėjimas, kad kažkieno neigiama mintis ar kažkas, ką žmogus pasakė, turės įtakos mūsų likimui ir gyvenimui.
