Beveik 100 metų amžiaus milžiniško vėžlio patelė, pavadinta Fernanda, buvo rasta Galapagų salose. Jos rūšies išnykimas buvo paskelbtas šiek tiek daugiau nei prieš šimtmetį, tačiau šis egzempliorius gyvena izoliuotas Galapagų Fernandinos saloje, ekstremalioje lavos suformuotoje vietoje. Žemiau rasite daugiau informacijos apie dabar neišnykusį milžinišką vėžlį, rastą Galapagų salose.
Skaityti daugiau: Pagrindiniai Brazilijos gyvūnai, įtraukti į nykstančių gyvūnų sąrašą
Žiūrėti daugiau
Patvirtinta: „Samsung“ tikrai gamina sulankstomus ekranus…
Kinija kosminėje stotyje atlieka eksperimentus su zebrafiniais…
Fernanda 100 metų gyvena izoliuotai labai nesvetingoje aplinkoje: lavos kalėjime Fernandinos saloje. Net esant nuolatinei vulkaninei veiklai, šis beveik šimtmečio vėžlys išlieka gyvas. Tačiau dėl mitybos, kurią riboja buveinė, ji yra šiek tiek mažesnė nei kitos dokumentuose nurodytos patelės, kurių kanopa yra 54 cm. Nepaisant teritorinių ir mitybos apribojimų, jis išlieka vienintelis savo rūšies egzempliorius, Chelonoidis phantasticus.
Paskutinis rūšies egzempliorius buvo dokumentuotas Kalifornijos mokslų akademijos 1906 m. Po Fernandos atradimo mokslininkai tikisi, kad pavyks rasti dar vieną iš šių vėžlių. Šį kartą tikimasi aptikti patiną ir kitą patelę, siekiant atkurti salą.
Dėl biologinių priežasčių turi būti genetinis kintamumas, kad nebūtų nuoseklių brolių ir seserų kryžminimosi su artimais giminaičiais ir dėl to kiltų genetinių problemų. Todėl turint dar bent vieną patelę, galima padidinti populiacijoje cirkuliuojančių genų įvairovę.
Vašingtonas Tapia yra 7 mokslininkų, atsakingų už Fernandos radimą, ekspedicijos vadovas. Pasak mokslininko, jie keturias dienas buvo ekspedicijoje į salą. Procesas buvo labai sunkus, juk į vakarų zoną jie galėjo patekti tik malūnsparniu. Paskutinę vizito dieną atsitiktinai jie nuvyko į koralą įvertinti augmenijos.
Mokslininkas tvirtina, kad norint pasiekti tyrimo vietą jiems reikėjo kirsti 5 km ilgio sausos lavos žiedą. Eidami šiuo keliu jie aptiko Fernandą. Po to ji buvo vežama į Vėžlių Milžinų veisimo centrą, keletui dienų izoliuota ir po truputį įvesta į aplinką. Jeilio universitetas pripažino savo genomą ir jo rūšis, iki tol laikytas išnykusiomis.
