Neseniai pasaulis stebėjo dviejų didelių audrų atvykimą ir pasekmes Karibų jūroje, JAV, Kinijoje ir Filipinuose: Uraganas Florencijos supertaifūnas Mangkhut. Dėl šių dviejų reiškinių žuvo mažiausiai 110 žmonių šalyse, per kurias jie praėjo, be to, paliko didžiulį sunaikinimo pėdsaką.
Tiesa ta, kad kasmet naujienos užpildomos informacija apie taifūnus, tornadus, uraganus ir ciklonus visoje planetoje. Kodėl kyla šios audros? Ir kodėl jie klasifikuojami skirtingai? Ir vardai, iš kur jie kilę?
Žiūrėti daugiau
Nelygybė: IBGE atskleidžia 10 blogiausių būsenų…
Izraelis yra 4 pagal stiprumą karinė galia pasaulyje; patikrinkite reitingą
Taifūnas, ciklonas, uraganas, tornadas... atogrąžų audrų slinkimas per skirtingas pasaulio dalis iškelia skirtingas sąvokas ir vieną klausimą: kuo šie įvykiai skiriasi?
Iš esmės taifūnai, uraganai ir ciklonai yra tas pats meteorologinis reiškinys. Tai intensyvios besisukančios audros, kurias sukelia kritimas Atmosferos slėgis mažesniame plote ir jo temperatūra aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse.
Slėgio ir temperatūrų skirtumai susidaro virš šiltų atogrąžų vandenų, dėl kurių kyla žiediniai vėjai, galintys pasiekti 300 km/h greitį. Ciklonas paprastai apibūdinamas su aukščiau nurodytomis savybėmis ir apima kitus mums žinomus reiškinius.
REKLAMA
Nomenklatūros skirtumai atsiranda dėl geografinės padėties ir intensyvumo. Kaip šitas? Jei tai atsitiks Ramiojo vandenyno vakaruose ir pietryčiuose nuo Indijos vandenynas, bus taifūnas. Tačiau, jei tai įvyks Atlanto vandenyno, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šiaurės rytų vandenyse, tai bus uraganas.
Toliau pažiūrėkime nuodugnesnes kiekvieno audrų tipo charakteristikas, jų formavimąsi, klasifikaciją ir Brazilijoje kilusią riziką.
Nacionalinis kosmoso tyrimų institutas (INPE) klasifikuoja atogrąžų ciklonas kaip žemo atmosferos slėgio sistema, kurios centre yra uždara cirkuliacija. Tada vėjai pučia į šį centrą ir aplink jį.
Taip kalbant ciklonai net atrodo nekenksmingi, tačiau iš tikrųjų gerai žinomi piltuvėliai gali virsti naikinimo mašina! Vėjas gali siekti daugiau nei 250 km/h, sudarydamas spiralę, kurios skersmuo iki 1500 km!
Kaip jau matėme, ciklonai gali gauti skirtingas nomenklatūras, tokias kaip uraganas ir taifūnas, priklausomai nuo to, kur jie atsiranda. Įdomu tai, kad jų vėjai pietiniame pusrutulyje sukasi pagal laikrodžio rodyklę, o šiauriniame pusrutulyje – prieš laikrodžio rodyklę. Jei jie plaukia per kitas Indijos ir Ramiojo vandenynų dalis, jie vadinami ciklonais.
REKLAMA
Atogrąžų ciklono trukmė gali svyruoti nuo dienų iki savaičių ir per tą laiką jie daro didelę žalą. Taifūno ar uragano naikinamąją galią lemia jo poslinkio pajėgumas, nuo 10 iki 50 km/h, ir juos lydinčios audros.
Be tropinių ciklonų klasifikacijos, šis reiškinys turi ir kitą variantą – ekstratropinį. Jie atsiranda vidutinių platumų srityse ir yra suformuoti žemo slėgio sistemose ir neįneša šilumos į savo šerdį. Šis tipas pasitaiko netgi Brazilijos pietuose, o judėjimai atneša su savimi šaltuosius frontus, kurie atkeliauja palei pakrantę.
O uraganas yra atogrąžų ciklonas su nuolatiniais vėjais kurie pasiekia daugiau nei 118 km/val. ir turi karštą šerdį. Ši audra susidaro Karibų jūroje, Šiaurės Atlanto vandenyne, Ramiojo vandenyno šiaurės rytuose ir Meksikos įlankoje. O smalsumas! Anglų kalba uraganas verčiamas pavadinimu uraganas, nurodant Karibų jūros blogio dievą uraganą.
O taifūnas, savo ruožtu, tai tam tikras ciklono tipas kurių charakteristikos panašios į uragano pateiktas. Skirtumas tas, kad šis reiškinys vyksta tik Ramiojo vandenyno vakaruose ir šiaurės vakaruose bei Indijos vandenyno pietryčiuose. Jei taifūno vėjo greitis siekia 241 km/h, jis vadinamas supertaifūnu.
Tu Viesulas yra besisukantis oro stulpelis, paprastai susidarantis per labai stiprią audrą. Šio reiškinio nomenklatūra taip pat skiriasi priklausomai nuo jo susidarymo vietos – jei sūkurys kyla sausumoje, jis vadinamas viesulu. Jei susidaro vandenyje, jis vadinamas vandens snapeliu.
Sūkuriniai vėjai intensyviai sukasi spirale, kurios vidutinis skersmuo yra 2 km. Jo dydis yra mažesnis nei uraganas, o jo trukmė yra gana trumpa - nuo 10 minučių iki valandos. Tačiau nesuklyskite, šių audrų pakanka, kad padarytų nepataisomą žalą!
REKLAMA
Tornado vėjo greitis gali siekti 50 km/h, todėl jis yra pats žalingiausias iš atmosferos trikdžių. Tokio tipo audros niokojamasis pajėgumas didėja dėl jos poslinkio greičio – nuo 30 iki 60 km/val.
Jo spiralės skersmuo netgi padeda stebėtojui atskirti ją nuo ciklono. Kadangi pastarasis gali pasiekti plotą, kuris viršija 1500 km, jį visą galima pamatyti tik iš palydovinių vaizdų. Kita vertus, tornadą galima pamatyti plika akimi, nes jo skersmens plotas retai viršija 2 km.
Geriausiai žinomas ciklono vaizdas yra ta didžiulė spiralė, kuri traukiasi per paveiktą teritoriją. Ta forma susidaro, kai vėjai pasiekia reikiamą greitį ciklonui susidaryti. Spiralės vidurys vadinamas „akimi“, santykinai ramiu ir be debesų regionu.
Aplink jį yra „akių siena“, audros juosta, kurios skersmuo siekia 1500 km. Šioje dalyje cirkuliuoja stipriausi vėjai ir perkūnija. Kad mūsų minėti regionai būtų labiausiai linkę gauti, svarbūs du veiksniai uraganai: temperatūra virš 26°C pirmuosiuose 50 metrų vandenyno ir silpni vėjai virš vandenyno įkaitintas.
Esant tokioms sąlygoms, vandenyno vandens išgaravimas debesų pavidalu kaupiasi apatiniame atmosferos sluoksnyje ir susidaro žemo slėgio juosta. Dėl to karštas oras greitai kyla aukštyn, o šaltas oras, esantis viršutinėse dalyse, leidžiasi link audros centro.
REKLAMA
Iš ten priešingos krypties vėjai sukelia audros sukimąsi, o tai taip pat turi įtakos Žemės sukimasis. Judant per jūrą gumulėliai susijungia ir maitina cikloną, kai išgaruoja daugiau vandens.
Norėdami geriau suprasti, žiūrėkite žemiau esančiame paveikslėlyje, kurie yra atogrąžų audros formavimosi etapai:
Stebėdami naujienas apie uraganų atėjimą, ar pastebėjote, kad jose užsimenama apie jėgų praradimą atsitrenkus į pakrantę? Taip yra todėl, kad virš vandenyno audros sustiprėja dėl vėjo ir aukščio pokyčių.
Taigi jie sukuria vis mažesnį slėgį spiralės centre ir vis stipresnius vėjus paviršiuje. Atvykę į žemyną, šaltesnį ir sausesnį už jūrą regioną, jie netenka pirminio energijos šaltinio – vandenyno ir patenka į išsisklaidymo fazę.
Florence, Harvey, Irma, Chosė, Katia... Ar pastebėjote, kad visi uraganai pavadinti žmonių vardais? Ir ar žinai kodėl?
Jungtinių Tautų meteorologijos agentūra WMO aiškina, kad tropinių ciklonų pavadinimų praktika atsirado XX a. buvo sukurtas kaip būdas palengvinti greitą šių reiškinių atpažinimą ir tokiu būdu paskelbti įspėjimus bei perduoti informaciją žiniasklaida.
Iš pradžių reiškiniai buvo įvardijami atsitiktinai, tačiau 1953 metais ekspertai pradėjo juos tapatinti trumpesniais pavadinimais, išvardytais abėcėlės tvarka. WMO pradėjo kaitalioti moteriškus ir vyriškus vardus nuo 1979 m. Todėl naujausi uraganai buvo chronologiškai pavadinti Harvey, Irma, Chosė ir Katia.
REKLAMA
Kiekvienais metais naudojami šeši vardiniai sąrašai. Todėl vardai, kurie pasirodė 2015 m., vėl pasirodys 2021 m. Tačiau šiai taisyklei taikomos kai kurios išimtys, kai kyla audros, kurių žala yra labai didelė. Taip nutiko uraganams Otto ir Matthew 2016 m.
Dėl padarytos žalos ir mirčių jų vardai buvo nubraukti ir pakeisti atitinkamai Owenu ir Martinu.
Uraganai klasifikuojami pagal vėjo greitį ir jų sukeliamo sunaikinimo laipsnį. Šiam matavimui dažniausiai naudojama Saffir-Simpson skalė, kurią 1970 m. sukūrė inžinierius Herbertas Saffiras ir gydytojas Robertas Simpsonas.
Toliau pateiktame paveikslėlyje gerai aprašoma, kaip uraganų klasifikacija pagal Saffir-Simpson skalę.
Paveikslėlyje parodytas atogrąžų audros skalėje priskirtas įvertinimas nuo 1 iki 5. Kad ciklonas būtų klasifikuojamas kaip uraganas, jo vėjo greitis turi būti ne mažesnis kaip 119 km/h, o tada jie priskiriami 1 kategorijai.
Jei vėjas stabilizuojasi tarp 154 ir 177 km/h, uraganas pereina į 2 kategoriją, o ten, kur jis praeina, pastebima didesnė žala. Kita kategorija, 3, tinka uraganams, kurių vėjo greitis yra nuo 178 iki 209 km/val.
4 kategorija sutelkia vėjus nuo 210 iki 249 km/val. Paskutinėje 5 kategorijoje klasifikuojami rečiausi ir taip pat rimčiausi uraganų tipai, kurių vėjo greitis viršija 250 km/h. Kad suprastumėte, kokie galingi yra šios kategorijos uraganai, audra Florencija, kuri neseniai smogė JAV, buvo klasifikuojama kaip 1 uraganas ir nusinešė 32 žmones.
REKLAMA
Yra ir kita skalė, kuri matuoja ciklonų intensyvumą – Boforto skalė. Sistema klasifikuoja ciklono vėjo intensyvumą, kuris, kad gautų šią nomenklatūrą, turi būti lygus indeksui 10 arba didesnis už jį. Tuo metu audros greitis viršija 88 km/h.
Tam tikru metų laiku tam tikruose pasaulio regionuose įprasta žiūrėti žinias ar skaityti informaciją internete, minint „uraganų sezoną“. Ką tai reiškia? Šis terminas reiškia mėnesius, kai atogrąžų audros yra dažniausios.
Kalendorius skiriasi priklausomai nuo regiono, kuriame vyksta ciklonai, taifūnai ir uraganai. Pažiūrėkite, kaip pasiskirsto jūsų įvykis:
Anksčiau žmones nustebindavo šių audrų atėjimas, nes trūko technologinio prietaiso joms nuspėti. Šiandien palydovai ir konkretūs kompiuteriai sugeba juos sekti kelias dienas iš anksto, o tai leidžia evakuoti paveiktas teritorijas.
Ciklonų paliktų naikinimo takų vaizdai bet ką gąsdina, ar ne? O ar tai gali atsitikti Brazilijoje? Uraganų kilimas Brazilijos žemėse yra šiek tiek mažiau tikėtinas, nes mūsų teritorijoje nėra derinamų veiksnių, lemiančių tokio tipo audras.
Pietinio Atlanto vandenyno vandenys yra mažiau šilti, be to, kad vėjai arti paviršiaus yra stipresni. Laimei, dėl to uraganų susidarymas yra slopinamas. Bet kaip dėl uragano Catarina, kuris įvyko 2004 m.? Taip, Rio Grande do Sul ir Santa Catarina pakrantes tų metų kovą užklupo 180 km/h vėjai.
REKLAMA
Neeilinis atvejis buvo užfiksuotas, nes sujungęs elementus jis išsivystė į atogrąžų cikloną būtini jo formavimuisi: ramūs vėjai, šilti vandenys ir uragano „akies“ palaikymas, tai yra jo centras. Tokio tipo įvykis Brazilijoje yra retas, bet ne neįmanomas. Pakanka, kad vėl būtų įvykdytos tos pačios sąlygos.
Kaip matėme, ciklonas kyla dėl aukštos temperatūros vandenyno paviršiuje, todėl nieko natūralesnio, kaip susieti jo atsiradimą su visuotiniu atšilimu. Tiesą sakant, „National Geographic“ paskelbtas straipsnis nurodo mokslininkų diskusijas apie šio reiškinio poveikį uraganų stiprumo ir dažnumo didėjimui.
Teoriškai aukštesnė atmosferos temperatūra padidintų jūros paviršiaus temperatūrą. Dėl to susidarytų stipresni uraganai. Sutariama, kad stipresnių kategorijų, tokių kaip 4 ir 5, uraganų pasireiškimas nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios praktiškai padvigubėjo.
REKLAMA
Be to, pastebima, kad atogrąžų ciklonų trukmė ir greitis per pastarąjį pusę amžiaus padidėjo maždaug 50%. Tačiau ekspertai dar nepasiekė bendro sutarimo, patvirtinančio ryšį tarp klimato kaitos ir uraganų.
2012 m. paskelbtoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje teigiama, kad „tikėtina, kad Atogrąžų ciklono vidutinis didžiausias vėjo greitis didėja, nors padidėjimas gali būti ne visuose baseinuose okeaninis“. Tame pačiame tyrime nurodoma, kad „gali atsitikti taip, kad pasaulinis atogrąžų ciklonų dažnis sumažės arba iš esmės nepasikeis“.
