Abraomas yra vienas didžiausių Biblijos veikėjų, pirmasis iš biblinių patriarchų ir pagrindinė monoteizmo kilmė, judaizmas, krikščionybė tai yra Islamas.
Taigi Abraomas yra vienas iš pagrindinių žmonių, kada nors minimų Biblijos knygoje. Jis buvo Dievo pasirinktas palikti gimtąjį miestą ir išvykti į pasirinktą žemę.
Žiūrėti daugiau
Atraskite Magdos Soares biografiją ir pagrindinius jos darbus
Kas buvo Emmi Pikler? Atraskite jos istoriją ir metodiką
Abraomas buvo vienas iš Teros sūnų, 20 kartų po Adomo ir 10 kartų po Nojaus. Jis buvo pirmasis iš Biblijos patriarchų, gimęs Ūre, senovės Šumero mieste-valstybėje.
Biblijoje pasakojama, kad Abraomas gavo Dievo apreiškimą, kad jis vadovautų semitų tautoms ir migruotų į pasirinktą žemę.
Pažadėtoji žemė yra Kanaanas, žemė hebrajų, šiuo metu esantis valstijoje Izraelis, žinomas kaip Palestina.
Sulaukęs Dievo kvietimo, Abraomas paliko Ūrą ir su žmona Sara, sūnėnu, Harano sūnumi bei keletu giminaičių išvyko ieškoti pažadėtosios žemės.
Pakeliui, po kelerių metų migracijos, kai kurie jo šeimos nariai apsigyveno žemėje, kuri vadinsis Haranas.
Abraomas su žmona ir sūnėnu išvyko į Kanaaną. Atvykę į pažadėtąją žemę, jie liko ten, kol regioną ištiko ekstremalus badas.
Taigi Abraomas nuėjo į Egiptas, kur jis išbuvo, kol susikūrė savo turtą. Po kurio laiko jis grįžo į Kanaaną ir atnaujino savo pažadus bei išsiskyrė su sūnėnu Lotu.
Lotas palieka kitus kraštus, apsigyvena regione netoli Sodomos ir Gomoros. Tačiau Lotą įkalina Mesopotamijos karaliai ir Abraomas išvyksta jam padėti.
Gelbėdamas Lotą ir nugalėdamas valdovus, Abraomas užima šį regioną į pietus nuo Kanaano.
Jo žmona Sara pasirodo esanti nevaisinga ir pasiūlo Abraomui savo tarnaitę egiptietę Hagarą, su kuria jis susilaukė pirmojo sūnaus Izmaelio. Tačiau po daugelio metų Sarai pavyksta pastoti nuo Abraomo ir gimsta antrasis jų sūnus Izaokas.
Pasak Biblijos, Dievas išbando patriarcho tikėjimą ir prašo paaukoti savo vyriausiąjį sūnų. Baigdamas užduotį angelas laiko Abraomą už rankos ir neleidžia jam nužudyti sūnaus, išlaisvina jį nuo pažado ir įrodo, kad yra ištikimas.
Sara miršta sulaukusi 127 metų, palaidota Machpelos oloje, į pietvakarius nuo Vakarų Kranto, senovės Judėjos širdyje.
Po žmonos mirties Abraomas veda Keturą ir susilaukė dar 6 vaikų.
Abraomas miršta sulaukęs 165 metų ir taip pat yra palaidotas Machpeloje, šalia Saros.
Po tėvo mirties vaikai vėl išvyksta į Egiptą, Kanaaną ištikus dar vienam bado laikotarpiui. Egipte jie paverčiami vergais 400 metų laikotarpiui.
Tik su Moze, Dievo pasirinktu išlaisvinti hebrajus, jie išlaisvinami ir vedami dar 40 metų iki pažadėtosios žemės atvykimo ir atkariavimo.
Išmaelis, pirmagimis Abraomo sūnus, pagimdė jo palikuonis, suformavo izmaelitus, žmones, iš kurių kilo arabai.
Abraomo ir Saros sūnui Izaokui gimė du sūnūs Ezavas ir Jokūbas. Jųdviejų santykiai nebuvo geri, todėl Jokūbas pabėgo, kad nebūtų nužudytas.
Jokūbas susilaukė 12 sūnų, kurių kiekvienas sukūrė gentį ir vėliau sukūrė hebrajų tautą. Todėl sakoma, kad iš Abraomo palikuonių kilo arabų tautos.
Taip pat žiūrėkite: