Viduramžiais Bažnyčios nariai turėjo baisų įprotį dėti nuodų į knygų puslapius, kurie bažnytiniu požiūriu laikomi pavojingais. Elgesys buvo atskleistas 1980 m. Umberto Eco romane „Rožės vardas“.
Ir argi ne per šį šimtmetį danų tyrinėtojai rado tris XVI ir XVII amžių rankraščius, padengtus arsenu? Medžiaga yra viena iš labiausiai toksiškų medžiagų ir, priklausomai nuo kiekio, apsinuodijimas gali sukelti mirtį.
Žiūrėti daugiau
NUOSTABU: Naujajame mieste mokslininkai randa „priešistorinį“ pingviną gyvą…
Programa „Atlanticas“ kviečia juodaodes, čiabuves ir kilombolos moteris į…
Atradimas įvyko atsitiktinai Pietų Danijos universitete (SDU). Jakobas Holckas ir Kaare Lundas Rasmussenas studijavo religinių veikėjų biografijos ir dviejų istorijos kūrinių puslapius, tačiau jiems kilo sunkumų dėl žalios dangos.
Atlikdami laboratorinį tyrimą, jiedu patikrino, ar toks aprėptis yra arsenas. Laimei, su tekstais, tikriausiai priklausančiais Katalikų bažnyčiai, elgiamasi atsargiai, kad neapsvaigtų tyrinėtojai.
Jie mano, kad pastaraisiais metais niekas nesusidūrė su įrišimais, kuriuose yra tekstai apie romėnų ir kanonų teisę. Juk nė vienas iš trijų kūrinių nebuvo elektroniniu būdu kataloguotas ir visi buvo gerai saugomi.
Apie Holcko ir Rasmusseno atradimą jie pranešė akademiniame žurnale „The Conversation“ paskelbtame straipsnyje. Jame du detalizavo, kad ant viršelių naudojamas pigmentas tikriausiai yra „Verde-Paris“.
Tai smaragdo kristaliniai milteliai, kurie buvo lengvai gaminami ir plačiai naudojami per pastaruosius šimtmečius. Kad suprastumėte, Europa gamino elementą dideliu mastu, kad būtų parduota kaip ir paveikslams.
Todėl gali būti, kad muziejuose eksponuojamuose kūriniuose ar knygose iš senovinių kolekcijų, be kitų elementų, yra ir arseno pigmentų. Kalbant apie danų darbus, mokslininkai mano, kad pigmentacijos priežastis nėra jokio siužeto dalis.
Rasto arseno buvo tik knygų viršeliuose, todėl autoriai ketino jas tik apsaugoti nuo kirminų ir vabzdžių. Ir jie buvo teisūs! Elemento toksiškumo laipsnis yra toks didelis, kad jo poveikis nesibaigia bėgant metams.
Po tiek netikėtumų trys kūriniai buvo kataloguoti SDU bibliotekoje ir, anot pranešimų, skaitytojams negresia apsinuodyti. Anot Holcko, „jie laikomi vėdinamoje spintoje ir gali būti liesti tik su specialiomis pirštinėmis“.
Vėdinimas būtinas dėl pavojaus, kad įkvėpus taip pat atsiras arseno. Priklausomai nuo sąlygų, elementas virsta nuodingomis dujomis, kurios paaiškina Viktorijos laikų mirties atvejus.
Tarp jų žalios spalvos tapetais išklijuotuose kambariuose vaikai XIX a. Ką apie šiuo metu tyrinėjamus darbus, kuriuose vis dar gali būti arseno? Paslaptis tęsiasi ir mokslininkai teigia, kad šiuo klausimu nėra žinomos statistikos.
