Fable yra lotynų kalbos žodis, reiškiantis istoriją, žaidimą ir pasakojimą. Ir iš tikrųjų teksto žanrui būdingas metaforinis tekstas, parašytas eilėraščiu ar proza, kur veikėjai yra gyvūnai, turintys daug žmogui būdingų savybių, tokių kaip kalba, įpročiai ir mintys.
Visų pasakojimų pabaigoje labai svarbus aspektas yra mokymas arba moralinė pamoka, pagrįsta pagrindiniu pasakojimo įvykiu.
Žiūrėti daugiau
Jaunimo ir suaugusiųjų švietimas (EJA) vėl yra federalinis prioritetas
Mokytojo darbas yra pagrindinis veiksnys siekiant visapusiškai įtraukti mokinius…
Jų kilmė yra rytietiška, o dauguma jų, įskaitant Lapę ir Vynuoges, priskiriamos vergui Ezopui, gyvenusiam maždaug 5 m. pr. Kr. C., Graikijoje. Šios istorijos sudaro alegorinių ir moralinių tekstų rinkinį, kuris per gyvūnų dialogą perteikia vertingų pamokų.
Susipažinkite su pasaka „Lapė ir vynuogės“, kurioje veikėjas, nors ir išalkęs ir radęs gražių vaisių, iš tingumo praleidžia progą numalšinti alkį.
Kartą lapė, kuri dienų dienas nevalgė, todėl badavo, vaikščiojo per sodą ir pamatė gražią vynuogių kekę.
Juodosios vynuogės buvo labai vešlios, be to, prinokusios ir paruoštos mėgautis. Supratusi, kad yra viena ir kelias laisvas, susiruošė tuos vaisius skinti.
Net ir turėdamas visus apribojimus, jis negailėjo jėgų bandydamas juos sugauti, todėl panaudojo visas savo žinias ir įgūdžius. Nors jos buvo nepasiekiamos, jis nenustojo bandęs, kol neišbandė visų galimybių.
Po daugybės nesėkmingų bandymų ji buvo ne tik alkana, bet ir išsekusi ir nusivylusi. Taigi, atsidususi ji gūžtelėjo pečiais, galiausiai pasidavė.
Jis apsisuko ir nuėjo. Dėl nesėkmingų bandymų apleistas lapė bandė save paguosti sakydama:
„Tiesą sakant, atidžiau įsižiūrėjęs matau, kad visos vynuogės supuvusios, o ne prinokusios, kaip atrodė, kai pirmą kartą jas pamačiau.
Kai nesame dėmesingi savo požiūriams, prarandame galimybę pastebėti ir ištaisyti savo silpnybes ir charakterio nukrypimus. Be to, kartais žmonės mieliau apgaudinėja save, nei susitaikys su savo ribotumu, praleisdami brangias galimybes ištaisyti savo klaidas.
Tai yra, norint įveikti savo ribotumą, būtina juos suvokti ir tada priimti kaip tikrus, kad galėtume juos ištaisyti.
Pagrindinė pasakų savybė, kaip jau minėta, yra buvimas Istorijos moralė, kuris sukelia daugybę klausimų ir apmąstymų. Remiantis šiuo principu, klasėje galima dirbti su tema, remiantis skirtingais požiūriais.
Labiausiai paplitusi yra interpretacija, kai pagrindiniai teksto aspektai gali būti paversti klausimais. Be to, jį galima panaudoti kaip pavyzdį dirbant su fabulos žanru, kokios jo pagrindinės savybės ir kuo jis skiriasi nuo kitų.
Kita galimybė plėtoti rašytinę ir žodinę kalbą – paprašyti mokinių perrašyti pasakojimo tekstą ir moralę, tačiau naudojant savo žodžius.
