Antžeminės aplinkos užkariavimas augalams nebuvo lengvas uždavinys, prireikė kelių pritaikymų, kad tai būtų sėkmingas pokytis.
Tai galėjo užtrukti milijonus metų!
Žiūrėti daugiau
Biologijos mokytojas po pamokos atleistas į XX ir XY chromosomas;…
Kanabidiolis, randamas įprastame Brazilijos augale, suteikia naują perspektyvą…
Tačiau tai leido augalams paįvairinti ir šiandien karalystės plantae yra viena iš daugiausiai skirtingų rūšių turinčių grupių.
1)(FASB) Gimnosėkliai ir gaubtasėkliai yra kraujagysliniai augalai, turintys šaknis, stiebus ir lapus. Tik šioms dviem augalų grupėms būdingas bruožas yra:
a) rizoidinė, bazinė prisirišimo struktūra ir pagrindinė antžeminės aplinkos kolonizacija.
b) vaisiai, struktūra, kuri apsaugo sėklas ir gali padėti išsklaidyti šias augalų grupes.
c) sėklos, kurios apsaugo embrioną ir gali būti atskleistos arba apsaugotos vaisiuose.
d) laidūs indai, sudaryti iš specializuotų ląstelių, pernešančių vandenį ir fotoasimiliuojančių.
e) sporos, kurių dygimas per nuoseklias mitozes sukelia daugialąstį gametofitą.
2) (UECE) Ūkininkas, siekdamas išspręsti erozijos problemą savo valdoje, įsigijo biologo rekomenduotų augalų sodinukų. Šie sodinukai turi susižavėjusias šaknis, lygiagrečias gyslas ir trimerinius žiedus, todėl jie yra:
a) ankštiniai augalai.
b) paparčiai.
c) cikados.
d) žolės.
3)(UFMG) Vabzdžiaėdžiai arba mėsėdžiai augalai paprastai gyvena maistinių medžiagų neturtinguose dirvožemiuose. Remiantis šia informacija ir kitomis žiniomis šia tema, NETEISINGA teigti, kad vabzdžiaėdžiai augalai:
a) gali atlikti ląstelių kvėpavimą.
b) yra laikomi pirminiais gamintojais.
c) fotosintezei naudoti savo grobio organines medžiagas.
d) medžiagų apykaitai naudoti iš grobio gaunamas maistines medžiagas.
4) (UFRN) Siekdamas padidinti vaisių su minkštesniu ir saldesniu minkštimu gamybą, ūkininkas pasėjo sėklas iš medžių, kurių vaisiai turėjo šias savybes. Tačiau netikėtas poveikis, kurį pastebėjo ūkininkas, buvo mažas augalų, gimusių iš šių sėklų, aukštis. Vienas iš šio reiškinio paaiškinimų galėtų būti:
a) neigiamo šaknų geotropizmo slopinimas.
b) sėklų dygimo laiko padidėjimas.
c) mažesnis ląstelių jautrumas auksinų veikimui.
d) etileno poveikio daigams padidėjimas.
5)(UFABC-SP) Toksiški augalai Kai kurie dekoratyviniai augalai gali sukelti problemų, jei juos praryja gyvūnai ir žmonės. Peržiūrėkite keletą pavyzdžių:
Galima sakyti, kad visi tekste minimi augalai:
a) gaminti vaisius ir sėklas.
b) dieną vykdo fotosintezę, o naktį kvėpuoja.
c) sudaro strobili ir sori.
d) yra skirtingų rūšių ir priklauso tai pačiai karalystei.
e) jie turi sultis laidžius audinius ir sudaro ilgalaikį protalą.
6)(UFPR) Šiuo metu sausumos aplinkoje dominuoja gaubtasėkliai. Dėl to šie augalai per visą evoliucijos procesą sukūrė savybes, kurios leido jiems kolonizuoti skirtingus sausumos biomus. Toliau išvardytose charakteristikose nurodykite tas, kurios buvo svarbios dabartiniam gaubtasėklių dauginimosi procesui vystytis.
1. Sumažėjusi vyrų gametofitinė fazė.
2. Trachėjos elementų, tokių kaip kraujagyslių elementai ir atitinkamos perforacinės plokštės, buvimas.
3. Odelės – dangos struktūros – buvimas, kuri yra riebi medžiaga, turinti sudėtingą cheminę sudėtį.
4. Lytinio dauginimosi produktą saugo vaisiai.
5. Gėlių struktūros vystymasis kartu su biotinio apdulkinimo procesu.
Pažymėkite tinkamą alternatyvą.
a) Tik 1, 2 ir 4 teiginiai yra teisingi.
b) Tik 1, 3 ir 5 teiginiai yra teisingi.
c) Tik 1, 4 ir 5 teiginiai yra teisingi.
d) Tik 2, 3 ir 4 teiginiai yra teisingi.
e) Tik 2, 3 ir 5 teiginiai yra teisingi.
7)(UFG) Kalbant apie dumblius, galima teigti, kad:
a) Jie yra išskirtinai vandens ir gali gyventi gėlame arba sūriame vandenyje
b) Tarp cianofitų yra azotą fiksuojančių rūšių
c) Feofitai dažniausiai yra vienaląsčiai, nors yra kolonijinių ir siūlinių formų
d) Chlorofitams būdinga tai, kad jų chromatoforuose yra du baltyminio pobūdžio pigmentai – fikobilinai: fikoeritrinas ir fikocianinas.
e) Vadinamosios diatomės sudaro ekonominės svarbos grupę, nes gamina daug hidrokoloidų.
8)(FEI – SP; modifikuotas) Samanos, mergvakariai, cikos ir citrinmedžiai atitinkamai sudaro:
a) gaubtasėkliai, gimnasėkliai, pteridofitai ir bryofitai
b) bryofitai, gimnasėkliai, pteridofitai ir gaubtasėkliai
c) bryofitai, pteridofitai, gimnasėkliai ir gaubtasėkliai
d) pteridofitai, gimnasėkliai, bryofitai ir gaubtasėkliai
e) nė viena iš pirmiau minėtų parinkčių
9) Apsvarstykite šiuos organizmus:
i. jūros dumblių
II. bryofitai
III. pteridofitai
IV. gaubtasėkliai
Vyriškos lytinės ląstelės, kurioms reikia vandens, kad rastų moteriškas lytines ląsteles, randamos TIK:
a) I ir II
b) III ir IV
c) I, II ir III
d) I, III ir IV
e) II, III ir IV
10) Didelė fanerogaminių augalų (gymnosėklių ir gaubtasėklių) sėkmė, be kita ko, gali būti siejama su dviem svarbiais šių organizmų prisitaikymu prie sausumos aplinkos, kurį sudaro:
a) Dauginimas vaisiais ir sėklomis.
b) nepriklausomybė nuo vandens dauginimuisi ir dauginimuisi sėklomis.
c) nepriklausomybė nuo vandens reprodukcijai ir dauginimuisi vaisiais.
d) dauginimasis sporomis ir dauginimas sėklomis.
e) dauginimasis lytinių ląstelių ir sporų pagalba.
Atsiliepimas:
Taip pat patikrinkite:
