Darbininkais paremta revoliucinė vyriausybė per visą istoriją buvo ir tebėra progresyvių darbuotojų svajonė. Mat šis idealas, jei tik trumpam, buvo pasiektas Prancūzijoje. Tai Paryžiaus komuna.
Žiūrėti daugiau
Mokslininkai naudoja technologijas, kad atskleistų senovės Egipto meno paslaptis…
Archeologai aptiko nuostabius bronzos amžiaus kapus…
Paryžiaus komuna prasidėjo nuo Paryžiaus proletarinės revoliucijos ir buvo pirmasis bandymas sukurti ir įgyvendinti socialistinę vyriausybę. „Komunarais“ vadinami Paryžiaus revoliucionieriai užgrobė valdžią per spontaniško ir organiško pobūdžio sukilimą, nukreiptą į socializmą.
Jis apėmė laikotarpį nuo 1871 m. kovo 18 d. iki gegužės 28 d. ir turėjo stiprią marksistinę įtaką bei kitas kairiąsias sroves. Per tas keturiasdešimt dienų jis pakeitė respublikos vyriausybę aktais, kuriems buvo būdingi Pirmojo masių ir revoliucinių grupių darbininkų internacionalo principai, be savivaldos.
Pasibaigus Prancūzijos ir Prūsijos karui ir dėl to pasidavus Napoleonui III, padėtis Paryžiuje tapo praktiškai netvari. Nuo tada buvo įsteigta Trečioji Respublika, gyvavusi 1870–1940 m., septynerius metus vadovaujama Adolphe'o Thierso. Prūsų apsuptas miestas gyveno nuolatinėje įtampoje, nemalonumai ir maištas.
Nors karališkieji deputatai palaikė pasidavimą, smulkioji buržuazija ir proletarai nesutiko. Dėl politinio spaudimo 1871 m. kovo mėn. kilo populiarus sukilimas, kurio pagrindinė pasekmė buvo respublikos vyriausybės nuvertimas. Remiami Nacionalinės gvardijos, jie išvijo lojalių pajėgas.
Ten prasidėjo Paryžiaus komuna, vyriausybė, vadovaujama jakobinų ir socialistų. Ją kovo 26 d. per demokratinius rinkimus įkūrė maždaug devyniasdešimt narių, daugelis iš jų priklausė Pirmajam darbininkų internacionalui. Valdžią centralizuotų gvardija, administraciją – valdininkai, o gamyklas – darbininkai.
Pagrindinis Paryžiaus komunos idealas buvo skatinti darbininkų klasės ir mažas pajamas gaunančių darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą. Todėl jos priemonėmis buvo siekiama patenkinti šių klasių norus.
Buržuazinę vyriausybę iš valdžios nuvertė Paryžiaus komuna ir akivaizdu, kad jie nesėdės vietoje. Todėl jie surengė reakciją prieš revoliucionierius, remiamus stipraus policijos ir karinio aparato.
Tuo Komunos vadovai ir nariai buvo suimti arba įvykdyti mirties bausme, skatinant buržuazijos valdžios atgavimą 1871 m. gegužės 28 d. Pirmoji socialistinės ir revoliucinės iš darbininkų sudarytos vyriausybės patirtis ėjo į pabaigą.
Pirmoji revoliucinė patirtis buvo Paryžiuje, tačiau kituose Prancūzijos miestuose pavyko suformuoti darbininkų vyriausybes, nors ir trumpam. Kaip pavyzdį galime paminėti Tulūzos, Marselio ir Liono miestus.
