Visi žiovauja. Net mūsų augintiniai. Šį refleksą tyrinėjantys mokslininkai pasiūlė keletą šio reiškinio priežasčių. Atrodo, kad žmonėms žiovulys atsiranda dėl fiziologinių ir psichologinių veiksnių.
Fiziškai žiovulys apima burnos atidarymą, oro įkvėpimą, žandikaulių atidarymą, ausies būgnelių ištempimą ir iškvėpimą. Jį gali sukelti nuovargis, nuobodulys, stresas arba matant ką nors žiovaujant.
Žiūrėti daugiau
Biologijos mokytojas po pamokos atleistas į XX ir XY chromosomas;…
Kanabidiolis, randamas įprastame Brazilijos augale, suteikia naują perspektyvą…
Kaip refleksas, žiovulys apima neurotransmiterių sąveiką, susijusią su nuovargiu, apetitu, įtampa ir emocijomis. Šios cheminės medžiagos yra azoto oksidas, serotoninas, dopaminas ir glutamo rūgštis.
Mokslininkai žino, kad tam tikros sveikatos būklės (pvz., išsėtinė sklerozė, insultas cerebrinis paralyžius ir diabetas) keičia žiovulio dažnį ir kortizolio kiekį seilėse po žiovulio.
Kadangi žiovulys yra neurochemijos dalykas, tai gali įvykti dėl kelių galimų priežasčių. Gyvūnams kai kurios iš šių priežasčių yra lengvai suprantamos. Pavyzdžiui, gyvatės žiovauja, kad sureguliuotų žandikaulius po valgio ir padėtų kvėpuoti.
Žuvys žiovauja, kai jų vandenyje nėra pakankamai deguonies. Sunkiau nustatyti, kodėl žmonės žiovauja. Kadangi po žiovulio padidėja kortizolio kiekis, tai gali padidinti budrumą ir signalizuoti, kad reikia imtis veiksmų.
Psichologai Andrew Gallupas ir Gordonas Gallupas mano, kad žiovulys padeda pagerinti smegenų kraujotaką. Prielaida yra ta, kad žandikaulių tempimas padidina kraujotaką veide, galvoje ir kaklą, o gilus žiovulio kvėpavimas priverčia tekėti kraują ir stuburo skystį žemas. Šis fizinis žiovulio pagrindas gali paaiškinti, kodėl žmonės žiovauja, kai jaučia nerimą ar stresą. Prieš išlipdami iš lėktuvo parašiutininkai žiovauja.
Gallup tyrimai taip pat parodė, kad žiovulys padeda atvėsinti smegenis, o vėsesnis įkvėptas oras atvėsina kraują, priverstą tekėti žiovulio metu. Gallupo tyrimai apėmė eksperimentus su papūgais, žiurkėmis ir žmonėmis.
Komanda nustatė, kad žmonės labiau žiovauja, kai temperatūra žemesnė. Žiurkių smegenys šiek tiek atvėso, kai gyvūnai žiovojo.
Iki šiol buvo pasiūlyta daugiau nei 20 psichologinių žiovulio priežasčių. Tačiau mokslo bendruomenėje mažai sutariama, kurios hipotezės yra teisingos.
Žiovulys gali atlikti socialinę funkciją, ypač kaip bandos instinktas. Žmonėms ir kitiems stuburiniams gyvūnams žiovulys yra užkrečiamas. Žiovulys nelaisvėje gali pranešti apie nuovargį grupės nariams, padėdamas žmonėms ir kitiems gyvūnams sinchronizuoti budrumo ir miego įpročius.
Arba tai gali būti išgyvenimo instinktas. Gordono Gallupo teigimu, užkrečiamas žiovulys gali padėti grupės nariams tapti budresniems, kad jie galėtų aptikti užpuolikus ar plėšrūnus ir apsiginti nuo jų.
Savo knygoje „Emocijų išraiška žmoguje ir gyvūnuose“ Charlesas Darwinas pastebėjo, kaip babuinai žiovauja, kad grasintų priešams. Buvo pranešta apie panašų elgesį su žuvimis ir jūrų kiaulytėmis. Kitame spektro gale Adelės pingvinai žiovauja kaip savo piršlybų ritualo dalis.
Alessia Leone ir jos komandos atliktas tyrimas rodo, kad yra įvairių tipų žiovulys, perteikiantis skirtingą informaciją (pvz., empatiją ar nerimą) socialiniame kontekste. Leonės tyrime dalyvavo beždžionių tipas, vadinamas Gelada, tačiau gali būti, kad žmonių žiovulys taip pat skiriasi priklausomai nuo jų funkcijos.
Akivaizdu, kad žiovulys atsiranda dėl fiziologinių veiksnių. Neuromediatorių lygio svyravimai sukelia žiovavimą. Biologinė žiovulio nauda yra aiški kai kurioms kitoms rūšims, bet ne tokia akivaizdi žmonėms.
Bent jau žiovulys greitai padidina budrumą. Gyvūnų socialinis žiovulio aspektas yra gerai dokumentuotas. Nors žiovulys yra užkrečiamas žmonėms, mokslininkai dar turi nustatyti, ar žiovulio psichologija yra žmogaus evoliucijos likutis, ar jis ir šiandien atlieka psichologinę funkciją.
