Nacionalinis edukacinių studijų ir tyrimų institutas Anísio Teixeira (Inep) pradėjo naują projekto etapą Raštingumas Brazilija, kuria siekiama paremti Švietimo ministerijos (ŠMM) administruojamą politiką. Siekiama skatinti mokyklos neraštingumo nebuvimą.
Apytiksliai 20 švietimo specialistų nuo gegužės 22 d. susitiko aptarti pirmame etape svarstytų analizių.
Žiūrėti daugiau
„Toyota“ pristato naują „Corolla“ Brazilijoje už NEĮTIKĖTINĘ kainą; žiūrėk
NUOSTABU: Naujajame mieste mokslininkai randa „priešistorinį“ pingviną gyvą…
Taip buvo išgirsti raštingumo mokytojai iš didelės šalies regionų dalies. Grupė analizuoja technines ir pedagogines charakteristikas, siekdama nuosekliai nurodyti nacionalinę raštingumo ribą.
Šis tyrimas yra būtinas norint apibrėžti objektyvų standartą, kuris bus naudojamas pagrindinio ugdymo vertinimo sistemoje (SAEB). Jo tikslas – nustatyti raštingų mokinių procentą baigiantis 2-iems pradinės mokyklos metams.
Tai yra, remiantis šia informacija, taip pat galima rengti kitas strategijas ir gerinti siūlomo išsilavinimo kokybę.
Raštingumo projektą peržiūrėjo švietimo atstovai visoje šalyje, įskaitant raštingumo mokytojus, universitetai ir svarbūs subjektai, tokie kaip Nacionalinė švietimo sekretorių taryba (Consed) ir Savivaldybių direktorių sąjunga. Išsilavinimas (Unime).
Be to, dalyvauja ir Inep pagrindinio ugdymo vertinimo tarybos (Daeb) nariai. Pirmajame tyrimo etape, balandžio 15–23 d., buvo konsultuojamasi su mokytojais iš penkių šalies regionų, atstovaujančių visiems 27 federaciniams padaliniams.
Tikslas buvo surinkti informaciją apie raštingam mokiniui būdingas kompetencijas. Galų gale, ši analizė yra būtina siekiant toliau gerinti švietimo kokybę Brazilijoje.
Žvilgsnis į raštingumą yra esminis šalies švietimo ir socialinio vystymosi procesas. Brazilijoje dėmesys raštingumui yra dar svarbesnis, nes neraštingumo lygis vis dar didelis.
Skaitymo ir rašymo įgūdžių trūkumas gali apriboti galimybes dirbti ir mokytis, be to, trukdo piliečiams dalyvauti ir gauti informaciją. Todėl būtina, kad šalis investuotų į raštingumą skatinančius projektus ir viešąją politiką.
Be to, raštingumo ugdymas neturėtų būti vertinamas kaip atskiras procesas, o kaip kokybiško ugdymo, kuriame vertinamas integralus mokinių ugdymas, dalis.
Būtina, kad mokyklos pasiūlytų svetingą ir skatinančią aplinką, kurioje būtų parengti mokytojai ir pakankamai mokymo ištekliai.
