Šių metų balandį „Jornal do Comércio“ paskelbta apklausa atnešė bauginančius skaičius. Per dvejus metus 25 Porto Alegrės (RS) mokyklose atliktas stebėjimas parodė, kad 42 proc. manė, kad jie jau patyrė tam tikrą agresiją mokykloje, o 79% teigė, kad jie buvo tam tikros rūšies agresijos taikinys. diskriminacija.
Duomenis rinko Lotynų Amerikos socialinių mokslų fakultetas (Flacso) ir Valstybinis švietimo departamentas (Seduc RS). Labiausiai šokiruoja tai, kad ši realybė, nors ir užfiksuota Rio Grande do Sul sostinėje, neapsiriboja ja ir plinta visose Brazilijos valstijose.
Žiūrėti daugiau
Jaunimo ir suaugusiųjų švietimas (EJA) vėl yra federalinis prioritetas
Mokytojo darbas yra pagrindinis veiksnys siekiant visapusiškai įtraukti mokinius…
Neseniai portalo G1 paskelbtame straipsnyje nurodoma, kad agresijos prieš mokytojus San Paulo valstybinėse mokyklose lygis šiais metais yra didžiausias nuo 2014 m. Vien per pirmąjį ketvirtį jau buvo užregistruoti 64 atvejai. Vertinant tą patį 2014 m. laikotarpį, šis skaičius buvo 51. Per praėjusius metus buvo 251 atvejis.
Susidūrus su šiuo siaubingu paveikslu, lieka klausimas: kaip institucijos gali spręsti smurto mokykloje problemą?
2017 m. spalį Braziliją nustebino liūdna žinia apie privačios Goianijos mokyklos mokinį, kuris šaudė į klasės draugus. Du žuvo, trys buvo sužeisti. Vienas iš kolegų susirgo paraplegija. Jaunuolis buvo sulaikytas ir laikomas specializuotame nepilnamečių nusikaltėlių centre.
Šio tipo epizodai reiškia, kad kalbant apie smurtą mokykloje, pirmiausia nurodome ginklų naudojimą ir fizinę agresiją. Tačiau šis atvejis mus atveda prie kitos rūšies problemos – patyčių, kurios taip pat laikomos smurto rūšimi mokykloje. Be to, į sąrašą turi būti įtrauktas rasizmas ir netolerancija bei apylinkėse vykdomi plėšimai.
Pažiūrėkime, kaip klasifikuojamos mokyklos smurto rūšys:
Keturias rūšis taip pat galima suskirstyti į tris didesnes grupes: smurtas prieš mokyklą (turto nuvertinimas ir mokytojo nuvertinimas), smurtas mokykloje (institucija kaip atskirtis seksualinės orientacijos, lyties, rasės ir socialinių klasių atvejais) ir smurtas mokykloje (santykiai tarp mokinio ir studento mokinys mokytojas).
Pats smurto tipų skirtumas padeda suprasti, kas verčia mokinį ar mokytoją daryti smurtinius veiksmus. Smurtą skatina keli veiksniai, tokie kaip socialinė nelygybė, karjeros devalvacija, šeimos struktūra, emocinės mokinio sąlygos, netolerancija ir patyčios.
Kaip mokykla gali susidoroti su smurtu mokykloje?
Nėra stebuklingos formulės, kaip nutraukti smurto mokykloje problemą. Tačiau, siekiant kovoti su šia liūdna realybe, galima ir reikia imtis tam tikrų strategijų.
Pirmas žingsnis yra tai, kad mokykla neapibendrintų problemos esmės. Neprotinga manyti, kad pagrindinė smurto mokykloje priežastis yra patyčios arba tai, kaip institucija nepasiturinčios bendruomenės, tikimybė sulaukti prasižengusių studentų yra didesnė (kraštutinis netolerancijos ir išankstinis nusistatymas).
Mokykla, kuri atlieka svarbų socialinį vaidmenį, turi išlikti atvira dialogui su mokiniais ir visa mokyklos bendruomene. Tai vadinamasis demokratinis valdymas, kurio metu institucija kuria taisykles, kurios valdo mokyklą bendrai su tais, kurie iš tikrųjų dalyvauja. Tai geriausia problemos atpažinimo ir aptikimo forma.
Mokinių grupėje visada būna tyliausias, nuleidęs galvą arba atsiribojęs nuo kitų. Didelė klaida yra manyti, kad tai būdinga kiekvienam, nors iš tikrųjų toks elgesys gali slėpti didelę problemą. Todėl svarbu, kad mokytojai ir direktoriai būtų sąmoningi.
Kaip profesionalams, tiesiogiai bendraujantiems su studentais, jiems būtina stebėti elgesio pokyčius. Nuo tada stenkitės kalbėtis su mokiniu, įgydami pasitikėjimo, kurio jis ne visada gauna namuose. Atsiradus pirmam ženklui, kad reikia kažką spręsti, kitas žingsnis – susisiekti su tėvais.
Dar kartą paminėjome mokyklos kontakto su mokinių šeimomis svarbą. Tai taikoma tiek pranešant apie įstaigoje įvykusią problemą, tiek net nustatant, ar iš tikrųjų kažkas vyksta vaiko ar paauglio šeimos aplinkoje.
Prielaida, kad tie, kurie auga su smurtu, linkę jį atgaminti, yra labai pagrįsta. Tendencija yra tokia, kad mokiniai nuleidžia kolegai ar mokytojui tai, ką gauna ne mokykloje. Todėl norint su juo kovoti būtina ištirti ekstremalaus elgesio priežastis, kad mokykla taptų sveika aplinka.
Ar jūsų mokinys kenčia nuo smurto namuose ir todėl jį atgamina mokykloje? Galbūt laikas nukreipti šeimą ieškoti profesionalios pagalbos. Lygiai taip pat, jei problema yra mokykloje, laikas ją spręsti kartu su komanda ir kitais mokiniais, kad ją būtų galima išspręsti.
Paskaitos, tėvų ir mokytojų susirinkimai, taip pat mokymai yra tikri sąjungininkai. Idėjų aptarimas gali padėti nukentėjusiam mokiniui suvokti savo vertę, šeimai – analizuoti savo veiksmų pasekmes, o agresoriui – savikritikuoti savo veiksmus.
Tokiai integracijai pritaria konstitucinės nuostatos, tokios kaip Vaikų ir paauglių statutas bei Švietimo gairių ir pagrindų įstatymas. Taigi federalinė konstitucija nustato poreikį integruoti šeimą, visuomenę, bendruomenę ir valstybę į ugdymo procesą, apsaugant mokinius nuo smurto, žiaurumo ir priespaudos.
Bendras darbas duoda palankių rezultatų nuo to momento, kai visa mokykloje pradėta kova su smurtu tęsiama namuose. Tėvai ir pedagogai kartu turi užtikrinti fizinį ir moralinį mokinių neliečiamumą. Dviejų formuojamųjų ramsčių suderinimas daro mokyklos bendruomenę saugesnę.
Atsižvelgdamos į pirmiau minėtą kontekstą, mokyklos gali organizuoti efektyvius veiksmus, skirtus kovoti su smurtu mokyklose, pavyzdžiui:
Tėvai savo ruožtu turėtų papildyti mokykloje atliekamus veiksmus. Bendravimas ir vertybių perdavimas su vaikais yra esminis dalykas kovojant su smurtu mokykloje, kartu su tokiais aspektais kaip:
Smurto mokykloje problema liečia visus, todėl visos bendruomenės pareiga yra užgesinti šią problemą. Todėl mokyklos ir bendruomenės, ypač šeimų, integracija yra itin svarbi kuriant tikrai edukacinę aplinką.
