Brazilijos visuomenė apskritai mano, kad privačios mokyklos visada yra geresnės nei valstybinės. Net jei Pagrindinio ugdymo raidos indeksas (Ideb) nurodo, kad ši vieta iš tikrųjų egzistuoja, reikia pavaizduoti ir kitus aspektus.
Pavyzdžiui, 2017 metais pirmieji pradinio ugdymo metai privačiose mokyklose pasiekė 7,1 balo. Nors buvo didesnės nei valstybinės mokyklos (5,5), jos nepasiekė numatyto tikslo. Skirtingai nuo visuomenės švietimo, kuris išsivystė.
Žiūrėti daugiau
Jaunimo ir suaugusiųjų švietimas (EJA) vėl yra federalinis prioritetas
Mokytojo darbas yra pagrindinis veiksnys siekiant visapusiškai įtraukti mokinius…
Paskutiniais pradinės ir vidurinės mokyklos metais tiek privačios, tiek valstybinės mokyklos nepastebėjo.
Remiantis šiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad pirmaisiais pradinės mokyklos metais tarp dviejų švietimo tinklų yra nedidelis skirtumas. Tačiau šie skirtumai pradeda didėti, kai baigiame paskutinius pradinės mokyklos metus, o vidurinėje – dar labiau.
Interviu su Nova Escola Todos Pela Educação vykdomoji prezidentė Priscila Cruz sako, kad mokiniai lieka mokykloje pagal savo sąlygas. Pavyzdžiui, sunkiai besiverčiantis studentas negali neatsilikti nuo studijų.
Ji taip pat teigia, kad apskritai tai, kas mokoma privačiose mokyklose, yra tas pats, kas mokoma valstybinėse mokyklose. Skirtumas yra siūlomos studentų mokymosi priemonės.
Privati mokykla, be to, yra geresnė, skatina mokiniams daugiau galimybių.
Nepaisant to, kad privačių mokyklų išsivystymo indeksas yra didesnis nei valstybinių, šis išsilavinimas vis dar yra mažesnis už kelių šalių medianą.
Organizacija, kuri taiko Pizos testą (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija), tai įrodė Singapūras užėmė pirmąją vietą taikomųjų žinių srityse (556 taškai mokslo, 535 Reading ir 564 taškai Matematika).
Visgi, palyginti su kitomis šalimis, tokiomis kaip Vietnamas ir Estija (šalys, kurių bendrasis vidaus produktas žemas), Brazilijos pozicija nebuvo pati aukščiausia. Tai rodo balai, kurie buvo: Estija (500 taškų), Vietnamas (490) ir turtingiausi Brazilijos studentai (480).
Šie turtingesni studentai surinko net žemesnius balus nei vidutinis išsilavinimas kitose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, Liuksemburge, Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Vykdomoji prezidentė Priscila Cruz taip pat teigia, kad norint pagerinti šią padėtį Brazilijoje, būtina sukurti mokytojams skirtą politiką. Ji mano, kad išsilavinimas – privatus ar privatus – priklauso nuo mokytojų.
Brazilijos universiteto (Unb) Sociologijos katedros profesorius Pedro Demo pareiškia, kad realybėje iš 48,6 mln. studentų tik 9,3 milijonai (19 proc.) turi galimybę lankyti privačias mokyklas, tampa neteisybe, kad šis tinklas rūpinasi tik visuomenės elitu, o valstybinės mokyklos įvairovę.
