O Čiaudėti reprezentuoja žmogaus kūno gynybos mechanizmą ir įvyksta tada, kai pats organizmas nustato pašalinių elementų buvimą šnervėse. Tuo metu smegenys siunčia pranešimą į kvėpavimo sistemą, kuri pašalina pašalinių elementų buvimą kūnas.
Dėl to pilvo ir nugaros srityje esantys raumenys inicijuoja susitraukimo judesius, dėl kurių čiaudėja, ir pašalina „užterštą“ orą, esantį plaučiuose ir nosies srityje. Tačiau kokia čiaudulio sudėtis?
Žiūrėti daugiau
Maisto selektyvumas: rizikingas vaikų elgesys
Genų terapijos akių lašai suteikia vilties milijonams žmonių...
Nors gripo laikotarpiu čiaudulį lydi gelsvos spalvos išskyros, dažniausiai tai yra greitas oro ištraukimas. Bet kas šiame gynybos mechanizme yra taip įprasta mūsų gyvenime? Kokių medžiagų yra gynybos mechanizme?
Dalelės su nešvarumais, kurios sukelia dirginimą
Kasdien įkvepiame didžiulį kiekį oro, kuriame yra įvairių aplinkoje esančių dalelių. Nors ne visos dalelės kelia pavojų žmogaus organizmui, kai kurios iš jų gali sukelti alergiją ir ligų pradžią.
Žiedadulkės yra labai dažnos alergiją sukeliančios medžiagos pavyzdys pavasarį ir padidina tikimybę čiaudėti žmonėms, alergiškiems šiam elementui. Dulkės, dulkių erkutės, virusai, naminių gyvūnėlių pleiskanos, pelėsiai, dūmai ir stipriai kvepiančios cheminės medžiagos, tokios kaip chloras, taip pat gali sukelti čiaudulį.
Įkvėpus šių dalelių, organizmas pasiruošia skatinti įsiveržusių mikroorganizmų pašalinimą blakstienų ir šnervėse esančių plaukų pagalba. Tuo metu ateina čiaudulys, kuris užmerkia akis ir verčia liežuvį judėti aukštyn.
Kartu su čiauduliu atsiranda ir jo pašalinamas sekretas, pilnas organizmo išstumiamų dalelių, ypač virusų. Dėl šios priežasties čiaudint svarbu uždengti nosies sritį.
Taip yra todėl, kad čiaudulys taip pat gali perduoti ligas, tokias kaip gripas ar COVID-19. Taigi čiaudulys yra ne kas kita, kaip gleivės, pilnos mikroorganizmų, vadinamų nešvarumais ir sukeliančių dirginimą organizme.