A Trisdešimties metų karas buvo konfliktų, vykusių Europos žemyne nuo 1618 iki 1648 m., rinkinys.
Religinio ir politinio pobūdžio Trisdešimties metų karas reiškė gilią krizę, stipriai smogusią XVII a.
Žiūrėti daugiau
Mokslininkai naudoja technologijas, kad atskleistų senovės Egipto meno paslaptis…
Archeologai aptiko nuostabius bronzos amžiaus kapus…
Per XVII amžių keletas Europos šalys pagrindinis jų tikslas buvo padidinti savo galią užkariaujant naujas sritis ir rinkas. Tačiau konkurencija tarp centralizuotų monarchijų sukėlė daugybę ginkluotų konfliktų.
Be to, pasekmės Protestantų reformacija tai yra kontrreformacija Europos politinėje konfigūracijoje išprovokavo keletą religinių konfliktų, vienas iš jų – Trisdešimties metų karas.
Šis karas subūrė protestantus, atstovaujamus Danijos, Švedijos, Olandijos ir Vokietijos kunigaikštysčių sąjungos, ir, kita vertus, katalikai, susibūrę aplink Ispanijos karalių ir Austrijos Šventosios Romos imperijos imperatorių, abu Habsburgų šeimos narius.
Protestantai sukilo prieš Austrijos imperatoriaus suverenitetą kartu su Prancūzija, didžiausia tuo metu katalikiška valstybė.
Netgi praktikuojantis katalikybė, prancūzai susijungė su protestantais, siekdami užvaldyti Habsburgų teritorijas ir susilpninti Šventąją Romos imperiją bei Ispaniją.
To karo rezultatai buvo katastrofiški materialinių ir žmonių nuostolių požiūriu. Manoma, kad tai sukėlė maždaug 4 milijonų žmonių mirtį. Nuniokotas Europos žemyno centras, sunaikintos jo plantacijos.
Konflikto pabaiga pasižymėjo sutarčių pasirašymu Vestfalijos taika, 1648 m. Nuo tada valstybės interesai buvo sugretinti religinių vertybių atžvilgiu. Be to, valstybės tapo suverenios savo teritorijų atžvilgiu.
Sužinokite daugiau adresu:
