A Šiuolaikinių nacionalinių valstybių formavimasis pabaigoje įvyko Žemieji viduramžiai, laikotarpis, pažymėtas kai kurių turtingų bajorų supratimu, kad feodalizmas nebetenkino jų poreikių.
Žinodami tai, išspręskime pratybos apie modernių nacionalinių valstybių formavimąsi kad Escola Educação komanda atrinko specialiai jums?
Žiūrėti daugiau
Mokslininkai naudoja technologijas, kad atskleistų senovės Egipto meno paslaptis…
Archeologai aptiko nuostabius bronzos amžiaus kapus…
1 — (Pucsp) „Karališkasis sostas yra ne žmogaus, o paties Dievo sostas. Karaliai yra dievai ir tam tikru būdu dalyvauja dieviškoje nepriklausomybėje. Karalius mato iš toliau ir iš aukščiau; reikia tikėti, kad jis mato geriau...“ (Jacques Bossuet).
Šie Bossuet teiginiai nurodo kontekstą:
a) XII a., Prancūzijoje, kur įvyko gilus lūžis tarp Bažnyčios ir valstybės dėl to, kad popiežius siekė įgyvendinti monarchinę valdžią kaip Dievo atstovas.
b) dešimtojo amžiaus Anglijoje, kurioje Katalikų bažnyčia veikė visiškai sutartinai su feodaliniais bajorais.
2 – Feodalizmo nuosmukis leido sukurti naują politinę konfigūraciją, vadinamą Šiuolaikine valstybe, kuriai buvo būdinga:
a) Bažnyčios suverenitetas, teritorinis suvienijimas, ribojamos sienos, valdžios centralizavimas monarcho rankose.
b) karalystės suverenitetas, teritorinis suvienijimas, ribojamos sienos, valdžios centralizavimas monarcho rankose.
c) karalystės suverenitetas, teritorinis suvienijimas, ribojamos sienos, valdžios centralizavimas Bažnyčios rankose.
d) karalystės suverenitetas, teritorinis suvienijimas, sienų delimitacijos nebuvimas, valdžios centralizavimas monarcho rankose.
3. Kas buvo vienas iš moderniosios valstybės ramsčių?
a) Bažnyčios iškilimas, centralizuotos valdžios turėtojas, kuriai netrukdytų karalius. Jos įtaka būtų daroma gyventojams ir teritorijai.
b) Buržuazijos, centralizuotos valdžios turėtojo, kuri nepatirtų Bažnyčios kišimosi, iškilimas. Jos įtaka būtų daroma gyventojams ir teritorijai.
c) Karaliaus, centralizuotos valdžios, kuriai netrukdys Bažnyčia, turėtojo iškilimas. Jos įtaka būtų daroma gyventojams ir teritorijai.
d) Buržuazijos, centralizuotos valdžios turėtojo, kuri nepatirtų karaliaus kišimosi, iškilimas. Jos įtaka būtų daroma gyventojams ir teritorijai.
4. Siekdamos sustiprinti ir garantuoti savo autonomiją, monarchijos investavo į:
a) profesionalios kariuomenės.
b) intelektualinės studijos.
c) rankinės studijos.
d) universitetai.
5 — (UEL) Maždaug XVI amžiuje jis buvo susijęs su Europos nacionalinių monarchijų formavimu:
a) besiformuojančios prekybinės buržuazijos protekcionizmo reikalavimas ir absoliutinės politinės ideologijos cirkuliacija.
b) politinis-ekonominis feodalinės aristokratijos teigimas ir liberali ideologinė atrama Valstybės centralizacijai.
c) užjūrio laivybai ir užkariavimai bei noras įgyvendinti laisvosios rinkos pasaulio ekonomiką.
d) valstiečių darbo kontingento augimas ir buržuazinės proletariato diktatūros sampratos buvimas.
e) religinės kultūros avangardo atsiradimas ir stipri prancūzų skepticizmo įtaka, ginanti dieviškąją karalių teisę.
6. Kokios buvo pagrindinės šiuolaikinės nacionalinės valstybės?
a) Anglija, Prancūzija, Portugalija ir Švedija.
b) Norvegija, Prancūzija, Portugalija ir Ispanija.
c) Anglija, Prancūzija, Danija ir Ispanija.
d) Anglija, Prancūzija, Portugalija ir Ispanija.
7 — Europos tautos sukūrė savo politinės centralizacijos formą, pagrįstą:
a) Feodalizmo krizė, buržuazijos atsiradimas, jūrų ekspansija, komercinė plėtra ir gyventojų skaičiaus augimas.
b) Feodalizmo krizė, monarchijos atsiradimas, jūrų ekspansija, komercinė plėtra ir gyventojų skaičiaus augimas.
c) Feodalizmo krizė, liuteronizmo atsiradimas, jūrų ekspansija, komercinė plėtra ir gyventojų skaičiaus augimas.
d) Feodalizmo krizė, buržuazijos atsiradimas, Bažnyčios galios plėtra, komercinė plėtra ir gyventojų skaičiaus augimas.
8 — Buržua buvo atsakinga už laisvų mugių atsiradimą, o tai paskatino komercijos vystymąsi. Kaip vadinosi šis laikotarpis?
a) Kultūros ir miestų renesansas.
b) Komercinis ir miesto renesansas.
c) Komercinis ir kultūrinis renesansas.
d) Komercinis, urbanistinis ir meninis renesansas.
9 — (FUVEST) – Prancūzijos ir Anglijos nacionalinių valstybių formavimosi procese galima išskirti šiuos aspektus:
a) diduomenės galios stiprinimas ir modernios valstybės formavimosi vilkinimas.
b) karaliaus priklausomybės nuo feodalų ir Bažnyčios išplėtimas.
c) feodalizmo skilimas ir politinė centralizacija.
d) karališkosios valdžios nuosmukis ir komercinio kapitalizmo krizė.
e) buržuazijos ir pusiausvyros tarp valstybės ir Bažnyčios susilpnėjimas.
10 — ____________ tapo svarbiausia Europos visuomenės figūra.
a) vyskupas
b) popiežius
c) kunigas
d) karalius
1 – D
2 – B
3 – C
4 – A
5 -
6 – D
7 -
8 – B
9 – C
10 – D
Spustelėkite čia ir atsisiųskite šiuolaikinių nacionalinių valstybių formavimosi pratybų sąrašą PDF formatu
Daugiau žiūrėkite: