Portugalų kalba turime tam tikrų kalbos tipų, žinomų kaip: tiesioginė kalba, netiesioginis ir netiesioginis nemokamas, tekstinės formos, kurios eina pagal autoriaus intenciją pateikiant teksto pašnekovų pasisakymus, demonstruojant, ką jie sako ar galvoja. Pažiūrėkime, kas yra kiekvienas iš jų, jų skirtumai ir kaip galime juos interpretuoti ar rašyti tekstus su jų panaudojimu:
O Tiesioginė kalba yra tokia, kurioje pasakotojas ištikimai pateikia veikėjų kalbą. Tokio tipo kalboje yra pauzė, kad autorius galėtų pacituoti dialogą, kuris parodyti kiekvieno veikėjo kalbos ypatybes, gali būti kirčių, žargono ir kt aspektus. Kalbos nurodomos naudojant brūkšnį ir dažniausiai naudojami deklaratyvūs veiksmažodžiai, pvz., paklausė, atsakė, pasakė, stebėkite toliau pateiktą pavyzdį:
Žiūrėti daugiau
Registracija į Unicamp rašymo dirbtuves baigiasi rytoj
Encceja reikalauja esė-argumentuoto rašymo
Taigi Jonas nuėjo pas gydytoją ir jam pasakė Jis paklausė:
– Daktare, kiek man liko laiko?
O netiesioginė kalba
yra toks, kuriame pasakotojas aprašo, ką sako veikėjai, pasakodamas skaitytojui, kas atsitiko. Šiuo atveju nėra tikslaus to, kas buvo pasakyta, vaizdavimo, todėl tai laikoma netiesiogine kalba taip, kad ji yra visame tekste be pauzių. Demonstruojamos kiekvieno pašnekovo kalbos ypatybės, tačiau dažnas ir deklaratyvių veiksmažodžių vartojimas. Atkreipkite dėmesį į pavyzdį:João sunerimęs paklausė gydytojo, kiek jam liko gyventi.
O laisva netiesioginė kalba tai dviejų tipų diskurso derinys tame pačiame sakinyje, kad pasakotojas ištikimai pateiktų tai, ką pasakė veikėjai, tačiau pasinaudodamas diskursu netiesioginis, kai jis pats pasakoja tai, kas buvo pasakyta, tai yra, nėra eilučių atskyrimo, kaip tiesioginėje kalboje, tačiau išsaugomi skyrybos ženklai, tokie kaip tardymai, šūksniai. Čia taip pat įprasta naudoti deklaratyvius veiksmažodžius, stebėkite pavyzdį:
João visą dieną nerimavo dėl susitikimo su gydytoju, kuris teks po pietų. Atvykęs ten susitapatino su registratūros darbuotoju ir laukė, kol bus iškviestas. Negalėjo ilgiau laukti, klausdamas: Daktare, kiek man liko laiko? Žinoma, jo atsakymas atėjo ne iš karto. Gydytojas bandė būti atsargus, kol galiausiai atėjo atsakymas: Manoma, kad tau liko gyventi šeši mėnesiai, mano brangusis João.
Todėl apibendrinant galime atskirti kalbų tipus, pateikdami kas tai yra ir jų pavyzdžius žemiau esančioje lentelėje, žr.
kalbos tipai |
Kas yra |
Pavyzdžiai |
Tiesioginė kalba |
Tai tas, kuriame pasakotojas ištikimai cituoja veikėjų eilutes įtrauka, pristabdydamas pasakojimą |
Po visų įvykių Maria paklausė João: – Kaip tu galėjai man tai padaryti, João? Aš labai nusiminęs. |
Netiesioginė kalba |
Tai yra ta, kurioje autorius sako, ką pasakė veikėjai, tai yra netiesioginio to, kas nutiko istorijoje, aprašymo forma. |
Po visų įvykių Marija, labai nusiminusi, paklausė João, kodėl jis su ja taip pasielgė. |
laisva netiesioginė kalba |
Tai dviejų kalbų tipų derinys. Šio tipo veikėjų kalba įtraukiama į pasakotojo kalbą |
