Kas yra vežimėlio aptvaras? Nepaisant panašumo į tradicinį sportą, invalido vežimėlio tvora išlaiko daug ypatumų. Modalumas praktikuojamas vyrų ir moterų kategorijose. Tiek Azijos, tiek Rytų Europos varžovai yra didžiausi pasaulio medalių laimėtojai.
Turėdama mažai tradicijų šiame sporte, pastaraisiais metais Brazilija užkariavo kosmosą parolimpinės žaidynės. Nepaisant to, kad 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse medalio nelaimėjo, 2012 m. Londono žaidynėse auksą iškovojo brazilas Jovane'as Guissonė.
Žiūrėti daugiau
Ispanas nubėgo 100 metrų šuolį į aukštį ir pagerino pasaulio rekordą;…
Atraskite vieninteles dvi Brazilijos komandas, kurias Messi svarstytų…
Pritaikytos tvoros varžovams, turintiems judėjimo negalią, pasirodė 1953 m. Už sporto šakos atsiradimą atsakingas asmuo buvo vokiečių gydytojas Ludwigas Guttmannas, laikomas parolimpinio judėjimo tėvu.
Tai viena seniausių parolimpinių žaidynių sporto šakų, gyvuojanti nuo pirmųjų varžybų Romoje 1960 m.
Iki 1955 m. tvoros vežimėliuose taisyklės vis dar nebuvo visiškai apibrėžtos. Dėl šios sporto šakos įtraukimo į parolimpinių žaidynių tvarkaraštį Prancūzija pasiūlė naują reglamentą, pagrįstą Tarptautinės fechtavimosi federacijos (FIE) taisyklėmis.
Praėjus vos ketveriems metams po debiuto Tokijo žaidynėse, varžybos buvo surengtos trijose sporto kategorijose: kardas, folija ir epė. Iš pradžių moterys galėjo varžytis tik folijoje. Nuo 1972 m. jie taip pat pradėjo rungtyniauti kardu.
Brazilijoje pirmieji šio metodo įrašai yra 2002 m., daugiausia dėl žmonių su negalia susidomėjimo. Tačiau nuo 90-ųjų šaliai sporte atstovavo sportininkė Andréa de Mello, patyrusi insultą ir išvykusi gydytis į JAV.
Ten ji susipažino su vežimėlių fechtavimu ir nepaisant gyvenimo bei treniruočių Šiaurės Amerikos šalyje, tarptautinėse varžybose apgynė gimtąją šalį.
Nors sporto šaką administruoja Tarptautinio parolimpinio komiteto (IPC) fechtavimosi vykdomasis komitetas, ji vadovaujasi Tarptautinės fechtavimosi federacijos taisyklėmis.
Sporto varžybos iš esmės yra suskirstytos į tris kategorijas, kurios visų pirma skiriasi pagal naudojamo ginklo tipą.
Folija (varžybų vyrai ir moterys): tinkami prisilietimai yra tie, kurie padaryti priešininko liemenyje, jei naudojamas folijos galas.
Kardas (varžybų vyrai ir moterys): galiojanti prisilietimo zona apima visą kūno dalį virš klubo. Kad galiotų, reikia liesti kardo galu.
Kardas (konkurentai vyrai): tinkami prisilietimai gali būti atliekami bet kurioje varžovo kūno vietoje. Čia, be antgalio, konkurentai gali liesti ir pačiu peiliuku.
Tvoroje su vežimėliu gali varžytis tik judėjimo negalią turintys žmonės. Kėdės varžybų trasoje tvirtinamos prie bėgių, kurių ilgis yra 4 m ir plotis 1,5 m, su neslidžiomis grindimis.
Fechtuotojams draudžiama perkelti kėdę. Jei taip nutinka, varžybos sustabdomos ir grąžinamos grįžus į tinkamą poziciją.
Asmeninėse varžybose per pirmąjį ratą, kuris trunka daugiausia keturias minutes, laimi tas varžovas, kuris pirmas surinko penkis taškus.
Kiti žingsniai – trys trijų minučių kėliniai, kiekvienas su vienos minutės pertrauka. Laimi tas, kuris surinko 15 taškų arba turi daugiausiai taškų kovų pabaigoje. Jei yra lygiosios, yra pratęsimas auksiniu balu.
Komandinėse varžybose laimi tas, kuris rungtynių pabaigoje surinks 45 taškus.
Nors varžybose naudojami ginklai nėra mirtini, tačiau sportininkams apsisaugoti būtina naudoti seriją įrangos. Todėl būtina naudoti kaukę, apsaugines pirštines ir striukes.
Folijos dvikovose būtina naudoti kėdės rato apsaugą. Tačiau kardo varžybose privaloma naudoti metalinį dangtelį, kuris apsaugotų sportininkų kojas ir kėdžių ratus.
Kaip ir daugelyje parolimpinių sporto šakų, fechtavimosi vežimėliuose varžovai Įslaptinta pagal neįgalumo lygį, šiuo konkrečiu atveju – judėjimo.
1A klasė – Sportininkai, kuriems trūksta sėdėjimo pusiausvyros ir yra ribotos rankos. Ginklas turi būti sutvirtintas tvarsčiu, nes nėra alkūnės išsiplėtimo gravitacijos atžvilgiu ir likutinės rankos funkcijos.
1B klasė – Sportininkai neturi sėdėjimo pusiausvyros ir yra apribojimų ginkluotai rankai. Taip pat yra ginkluotos rankos ištiesimas, tačiau nesulenkiant pirštų. Taip pat ginklas pritvirtinamas prie varžovo rankos tvarsčiu.
2 klasė – Sportininkai, turintys visišką pusiausvyrą sėdėdami ir normaliai išlenktą ranką.
3 klasė – Sportininkai su gera sėdėjimo pusiausvyra ir normaliomis ginkluotomis rankomis, bet be atramos kojoms.
4 klasė – Sportininkai, turintys gerą sėdėjimo pusiausvyrą, normalią rankų jėgą ir viršutinių galūnių atramą.
Minimalūs apribojimai – apatinių galūnių negalia, panaši į amputaciją žemiau kelių. Smegenų traumų atveju ar net, kilus abejonių, pilnas įvertinimas bus atliktas remiantis sportininko stebėjimu varžybų metu.
