2009–2016 m. Brazilijos valstybinio aukštojo mokslo kvotų skaičius išaugo daugiau nei trigubai – nuo 1,5 % iki 5,2 %. Tuo pačiu laikotarpiu (28,1 proc.) padidėjo ir stojančiųjų į privačius universitetus pagal programą „Universitetas visiems“ (ProUni) dalis – nuo 5,7 proc. iki 7,3 proc.
Viešosiose įstaigose vykstančiuose tiesioginiuose aukštojo mokslo (bakalauro) kursuose stojančiųjų skaičius išaugo nuo 809 tūkst. iki 1,2 mln. Tuo pačiu laikotarpiu privačiose įstaigose skaičiai buvo didesni. Stojančiųjų į šiuos kursus išaugo nuo 2,8 mln. iki 3,9 mln.
Žiūrėti daugiau
IBGE atidaro 148 laisvas surašymo tyrimų agento darbo vietas; matai kaip…
Paskelbtas įstatymas, nustatantis „Programą, skirtą įsigyti…
Studentų, kurie ankstesniais metais mokėsi privačioje mokykloje, priėmimo į aukštąsias mokyklas rodiklis yra daugiau nei dvigubai didesnis nei tų, kurie studijavo viešajame tinkle. Yra didelis skirtumas tarp tų, kurie baigė vidurinę mokyklą valstybinėse mokyklose. Tarp studentų į aukštąsias mokyklas pavyko įstoti 35,9 proc., o iš privačių institucijų – 79,2 proc.
Duomenys yra 2018 m. socialinių rodiklių suvestinės, kurią paskelbė Brazilijos geografijos ir statistikos institutas (IBGE), dalis. Tyrimas atneša informacijos iš socialinės šalies tikrovės. Institucijos mokslininkų parengtas darbas yra pagrindinis duomenų šaltinis Nuolatinio nacionalinio namų ūkio imties tyrimo (Continuous PNAD) rodiklių sudarymas. 2012–2017 m.
Tyrimai taip pat rodo, kad Brazilija nepasiekė tikslo universalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Nuo 2016 iki 2017 metų mokyklą ar darželį lankiusių 4 ir 5 metų vaikų grupė išaugo 90,2 proc. iki 91,7 proc., tačiau vis dar nepakankama, kad būtų pasiektas Nacionalinio švietimo plano universalizacijos tikslas (PNE). „[PNE siekia] iki 2016 m. visuotinai taikyti ankstyvąjį ikimokyklinį ugdymą vaikams nuo 4 iki 5 metų ir išplėsti pasiūlą. ankstyvojo ugdymo dienos centruose, kad iki šios PNE kadencijos pabaigos aptarnautų ne mažiau kaip 50% vaikų iki 3 metų“, – akcentavo. IBGE.
Net ir nepasiekęs universalizacijos, institutas atkreipė dėmesį, kad Brazilija yra artima šalių vidurkiui Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) dėl galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Brazilijos mokyklose ar darželiuose 4 metų vaikų skaičius buvo 87,1%. Lyginant su EBPO šalimis, jis yra šiek tiek mažesnis už 88% vidurkį ir užima 27 vietą iš 35 šalių – lenkia Čilę, Suomiją ir JAV.
Tyrimas taip pat parodė, kad darbas yra pagrindinė priežastis, kodėl jaunimas nesimoko. Visą ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčiose populiacijose vyrai nesimokė daugiausia dėl to, kad reikėjo dirbti, ieškoti darbo arba laukti darbo pradžios (pirmoje grupėje – 52,5 proc., antroje – 48,9 proc.). Ši priežastis buvo aktuali ir moterims (atitinkamai 23,2 proc. ir 33,6 proc.).
Tyrimas parodė, kad tarp jų yra daug didesnis procentas. Studijų stokos priežastis – atsidavimas buities darbams ir priežiūrai, į kurį susitelkė 39,5 proc. vidurinio išsilavinimo neturinčių jaunų moterų ir 14,7 proc. vidurinį išsilavinimą turinčių, mokyklos nebaigusių merginų aukštesnė.
