1990 m. atsirado vienas ambicingiausių žmonijos projektų: Genomo projektas, tarptautinis konsorciumas, surinkęs daug investicijų į mokslinius tyrimus. Čia pagrindinis tikslas buvo nustatyti bendrą žmogaus DNR seką, ko iki šiol nebuvo.
Galų gale, kodėl žmogaus genomas ar jis kada nors buvo iki galo iššifruotas?
Žiūrėti daugiau
MCTI skelbia 814 laisvų darbo vietų atidarymą kitam portfelio konkursui
Visko pabaiga: mokslininkai patvirtina datą, kada saulė sprogs ir…
Žinoma, genominė medicina buvo visiška revoliucija žmonijos istorijoje ir didžioji dalis to tikrai yra dėl genomo projekto. Taip yra todėl, kad būtent šios iniciatyvos dėka buvo galima iššifruoti didžiąją dalį žmogaus DNR. Pavyzdžiui, 2003 metais projekte buvo teigiama, kad buvo užbaigtas žmogaus genomas, tačiau jo pritrūko apie 8 proc.
Vis dėlto šis ženklas leido mokslininkams sukurti individualizuotą vaistą. Taip sakome, kad atsirado galimybė tiksliau nustatyti paveldimų ligų polinkį, be to, kad buvo galima atpažinti savo asmeninę kilmę ir kaip žmogaus rūšį.
2021 m. buvo paskelbta apie naują bandymą užbaigti žmogaus genomą per naują konsorciumą. Tai būtų konsorciumas „Telometer-to-Telometer“, kuriam pavyko viršyti trūkstamus 8 proc. Tačiau jie taip pat turėjo problemų dėl kai kurių neprieinamų vietų DNR žmogiškas, bet dabar konkretesnis supratimas, ko trūksta.
Ko trūksta norint iššifruoti žmogaus genomą?
Po naujojo konsorciumo išvadų mokslo bendruomenėje buvo sukurtas supratimas, kad kiekvienas žmogus turi visiškai unikalią DNR. Tai reiškia, kad neįmanoma nustatyti tikslaus standarto, kuris tarnautų visai žmonijai. Vietoj to būtina atskirai ištirti genomą.
Tai dar labiau atveria galimybę, kad reikia individualizuotos medicinos, kuri atpažintų mūsų DNR ligų potencialą. Taigi būtų galima sukurti ankstesnius gydymo būdus, kurie užkirstų kelią, pavyzdžiui, vėžinių ląstelių vystymuisi. Viskas rodo, kad medicina juda link šio taško, o tai gali labai pagerinti žmonių sveikatą.
