Kaip ir Bruna Marquezine, Morena Baccarin, Maria Fernanda Cândido ir daugelis kitų žymių brazilų, mokslininkas Lia Medeiros turi daug žadančią tarptautinę karjerą.
Skirtumas tas, kad ji nėra dideliame ekrane ar topuose; ji yra tame pačiame institute, kuriame paskutiniais savo gyvenimo metais dirbo Albertas Einšteinas!
Žiūrėti daugiau
Butantano instituto mokslininkai įtraukia vaikus į tyrimą apie…
MCTI skelbia 814 laisvų darbo vietų atidarymą kitam portfelio konkursui
Pudera, Lia nėra nei dainininkė, nei aktorė. Ji yra astrofizikė, dirbanti Prinstono Išplėstinių studijų institute. Vos 35 metų jauna moteris vadovavo komandai, kuri patobulino pirmąjį juodosios skylės įvaizdį – darytą 2019 m., o patobulintą 2023 m.
Galbūt matėte vaizdą: tai juodas fonas su raudonu, baltu ir oranžiniu apskritimu.
Juodoji skylė užregistruota 2019 m., o jos patobulinta versija 2023 m. (Nuotrauka: Medeiros ir kt. 2023 m. / Prieiga per „Galileo“ žurnalą)
Gali atrodyti, kad tai paprasta užduotis, bet taip nėra. Anot astrofiziko, interviu žurnalui „Galileo“, tai nėra tik fotoaparato nukreipimas iš čia, Žemėje, į
„Kad tokį vaizdą padarytume su mobiliojo telefono raiška, turėtume tiesiogine prasme Žemės dydžio teleskopą“, – pabrėžė Lia Medeiros.
Lia paaiškino, kad jie naudojo techniką, vadinamą interferometrija, kuri veikia daugiau ar mažiau taip: „keli teleskopai, pasklidę visoje planetoje, veikia kaip teleskopų komanda“. Tokiu būdu jie žiūri į juodąją skylę ir tuo pačiu metu renka duomenis.
Medeiros paaiškino, kad teleskopai ne tik renka matomus vaizdus; jie taip pat renka informaciją iš kitų elektromagnetinių bangų. Visa tai sudaro pagrindą dėlionės dėlionės ir įvaizdžio formavimo.
Naudojant interferometriją, kiekvienas teleskopas renka šiek tiek informacijos. Taigi mokslininkai sujungia kiekvieną mažą gabalėlį, kol susidaro vaizdas. „Tačiau mes neturime pakankamai teleskopų, kad galėtume viską suprasti. Trūksta informacijos“, – atkreipė dėmesį astrofizikas. Tai, ko trūksta, sukuria neryškų efektą, pavaizduotą aukščiau.
Brazilų komanda, daug programuodama, ieškojo būdo, kaip pakeisti ryškesnę nuotrauką. Ir tai apima daug logikos, daug skaičiavimų ir, svarbiausia, daug matematikos. Liai kol kas jokių problemų, nes jai visada patiko skaičiai.
Carioca, Lia Medeiros mano, kad matematika yra universali kalba. O aistra jai kilo iš jos tėvo, San Paulo universiteto (USP) aeronautikos inžinerijos profesoriaus. Taigi galima teigti, kad kelias mokslo link buvo „nuo lopšio“.
Jauna moteris astrofiziką pamilo paskutiniais vidurinės mokyklos metais, studijavo JAV. Kadangi kalba buvo skirtinga, matematikoje ji pamatė tą kalbą, kuri visose šalyse yra vienoda.
„Mane įkvepia mintis, kad mes, žmonės, galime panaudoti matematiką, kad suprastume, kas vyksta visatoje, kad galėtume daryti prognozes“, – svarstė jis.
Po mokyklos ji jau įstojo į Kalifornijos universitetą, kur įgijo fizikos ir astrofizikos specialybę. Iš ten jis persikėlė į kitą mokymo įstaigos miestelį, kur įgijo magistro ir daktaro laipsnį.
Tik vėliau jis įstojo į Pažangiųjų studijų institutą Prinstone, kitoje šalies pusėje, siekdamas studijuoti vokiečių fiziko darbus. Albertas Einšteinas.
„Didžioji dalis to, ką nuveikiau pastaraisiais metais, buvo skirta vaizdų naudojimui Einšteino teorijai išbandyti. Pavyzdžiui, mes naudojame apskritimo dydį, kad patikrintume, ar juodoji skylė erdvėje atitinka konkrečią juodąją skylę, kurią prognozuoja teorija“, – sakė jis.
Ir žinai ką? "Einšteinas vis dar teisus", pabrėžė brazilas.
Lia Medeiros ir jos komanda dar turi daug ką dirbti. Juk vis dar nesuprantame, kaip visata iš tikrųjų veikia. Mes taip pat neturime daug konkrečios informacijos apie juodąsias skyles, kurios, beje, yra astrofizikos radare.
„Visada tikiuosi sužinoti daugiau apie juodąsias skyles, apie tai, kas atsitinka su jas supančia medžiaga, kaip jos auga ir kaip jas veikia galaktika“, – pabrėžė Medeirosas.
Be to, šis puikus brazilas mėgsta būti neramus. Jai „mokslas turi būti toks: kiekvienas rezultatas generuoja naujus klausimus ir naujas kryptis suprasti, kas vyksta“.
Baigė Socialinės komunikacijos specialybę federaliniame Gojaus universitete. Domitės skaitmenine žiniasklaida, popkultūra, technologijomis, politika ir psichoanalize.
