Per išskirtinį astronominį įvykį 2021 m. spalio mėn. įvyko reiškinys, žinomas kaip „vainikinės masės išmetimas“, nusviedęs didžiulį Saulės plazmos kiekis link Žemės.
Šis įvykis, išskiriantis įkrautas dujines daleles nuo saulės paviršiaus, gali paveikti Žemės ryšių sistemas, kai jis sąveikauja su mūsų planetos magnetiniu lauku.
Žiūrėti daugiau
NEĮTIKĖTINA: krokodilai ištraukiami iš po šaligatvio…
GASĖ: šuo perbėga 4 metų vaiką su golfo krepšiu…
(Vaizdas: „Pixabay“ / „Playback“)
Per pastaruosius dvejus metus įvykį išsamiai ištyrė mokslininkai šių analizių rezultatai neseniai buvo paskelbti moksliniame žurnale Geographical Research Laiškai.
Kosminio įvykio ypatumas slypi sinchronijoje, su kuria saulės dalelės pasiekė ne tik Žemę, bet ir Mėnulį bei Marsas, tuo pačiu metu.
Informacija apie šį vienalaikiškumą buvo gauta naudojant zondus ir kosminę įrangą, pabrėžiant NASA „Curiosity“ marsaeigis ir Europos kosmoso agentūros (ESA) „ExoMars Trace Gas Orbiter“ (TGO) Anglų).
Tokie įrenginiai leido aiškiau ir visapusiškiau matyti reiškinį, pateikti duomenis vertingas norint suprasti saulės vėjo poveikį magnetiniams laukams ir planetų paviršiams dalyvauja.
Šis kosminis įvykis buvo 73-asis užregistruotas nuo 1940 m. ir yra svarbus žingsnis siekiant suprasti Saulės ir Saulės sistemos planetų sąveiką.
Stebėtina, kad Žemė, apsaugota savo magnetinio lauko, sugebėjo sulaikyti žalingiausius šios vainikinės masės išmetimo padarinius, o Mėnulis ir Marsas, neturintis šios magnetinės gynybos, patyrė daugiau tiesioginių smūgių.
Reiškinys atskleidė ir unikalias Marso savybes, nors raudonoji planeta neturi tokio stipraus magnetinio lauko kaip Žemė.
Tai reiškia, kad jame yra atmosfera, kuri sulėtina radioaktyviąsias daleles ir sumažina tokio tipo saulės įvykių daromą žalą.
Svarbu suprasti poveikį saulės blykstės ne tik moksliniams tyrimams, bet ir ateities kosmoso tyrinėjimams bei pilotuojamoms misijoms.
Jingnan Guo, pagrindinis tyrimo autorius, pabrėžia šių išvadų svarbą vystymuisi apsaugos priemonių būsimose žmonių misijose, ypač nukreiptose į paviršių mėnulio.
Nors vienalaikiškumas nebuvo tikslus dėl atstumų ir šviesos greičio apribojimo, šis istorinis įrašas liudys sudėtingą reiškinių, formuojančių mūsų sistemą, tinklą saulės.