Neutralaus tarifo nustatymas švietimo sektoriui mokesčių reformos projekte, šiuo metu svarstomas Senate, praėjęs Deputatų rūmų akiratį. Tokią pretenziją perdavė Aukštojo mokslo atstovų forumo prezidentas Privatus – apimantis 14 švietimo subjektų – Celso Niskier, pranešėjui šiuo klausimu senatoriui Eduardo Braga (MDB-AM).
Pabrėždama, kad iniciatyva, kuri yra šių metų gegužę pradėtos kampanijos #EducaçãoMaisForte dalis, siekiama atkreipti dėmesį į privataus švietimo sektoriaus svarbą, Niskier primena, kad institucijose mokosi mažiausiai 16 milijonų Brazilijos studentų privatūs asmenys visais lygiais ir daugiau nei 80% jų priklauso C, D ir E klasėms, kurių šeimos pajamos vienam gyventojui per mėnesį siekia iki trijų minimalūs atlyginimai.
Žiūrėti daugiau
Draudžiama! Anvisa nenurodo, kad vaikams būtų skiriamas melatonino papildų...
Senatas pritarė pedagogų gyvenimo kokybės gerinimo projektui
„Kalbant apie stipresnį išsilavinimą, dirbame keliais frontais. Kalbant apie politiką, mes siekiame parodyti, kad 16 milijonų mokinių priklauso nuo privačių mokyklų dėl geresnės ateities“, – sako forumo prezidentas.
2022 m. mokyklų surašymas – Pagal pernai vasarį paskelbtą Švietimo ministerijos (ŠMM) 2022 m. moksleivių surašymo duomenis, privatus ugdymas sudaro 33,6% veikiančių darželių; 25,6% ikimokyklinio ugdymo įstaigų; 18,9% mokinių, pradinio pagrindinio ugdymo kurse; 15,5% paskutinių kursų ir 12,3% vidurinės mokyklos. Aukštojo mokslo srityje privatus sektorius aptarnauja 6,3 mln. universitetų studentų arba 75 % įstojusių studentų.
Kita kampanijos informacija – visose šalies valstijose šiame segmente dirba daugiau nei 1,7 mln. specialistų, iš kurių dauguma – moterys. „Daugelis žmonių nežino mūsų įtraukties, įvairovės ir švietimo naujovių profilio. Atleidžiame valstybę, nes jei viešasis sektorius turėtų pakeisti visas privačias mokyklas ir kolegijas Brazilijoje, investicijos per metus būtų 280 mlrd. R$. Diferencijuotas švietimo traktavimas mokesčių reformoje yra teisingas tiek, kiek pripažįstama ši svarba už šalį“, – aiškina Niskier, kuris taip pat pirmininkauja Brazilijos aukštojo mokslo rėmėjų asociacijai (Abmesas).
Kaip argumentą dėl rinkimų forumas pabrėžė tyrimą, kuriame dalyvavo 102 šalys, kuriose 65 iš jų atleido švietimo sektoriuje, o 20 kitų apmokestina nuo 0 % iki 10 %, įskaitant Brazilija. „Jei nuo mokesčių reformos pradėsime taikyti daugiau pridėtinės vertės mokesčio [PVM] mėnesiniams mokesčiams, būsime tarp 17 šalių, kurios labiausiai apmokestina švietimą“, – apibendrina Niskier.