Neseniai atliktas archeologinis atradimas rodo, kad penkiolikmetės merginos lavonas buvo palaidotas veidu žemyn ir surištomis kulkšnimis, kad ji negrįžtų iš kapo.
Palaikai buvo rasti Koningtone, Anglijoje archeologai. Po to skeletas buvo išsiųstas į Londono archeologijos muziejus (PAVASARIS) analizei.
Žiūrėti daugiau
Šiuolaikinės pažintys: japonų tėčiai eina į pasimatymus, o ne…
Žemės maitinimas: sužinokite, kaip kiaušinių lukštai gali transformuoti jūsų…
„Šios laidotuvės suteikia įdomią, nors ir tragišką galimybę pamatyti gyvenimo ir mirties realijas tiems, kurie praeityje buvo laikomi pašaliniais“, – sakė muziejaus osteologas Donas Walkeris.
Jam apie jaunos moters gyvenimą sužinoti nepavyks, tačiau jos palaidojimo būdas leidžia manyti, kad kaimo žmonės ją ar jos šeimą vertino kitaip. Todėl kaimo visuomenė nusprendė taip išdėstyti kūną, kad „ji negalėtų grįžti iš kapo“, sako Walkeris.
Ši istorija yra viena iš daugelio, supančių senovinius miestus. Viduramžių era kupina paslapčių ir legendų, kurios iki šiol intriguoja istorikus ir archeologus.
(Nuotrauka: Londono archeologijos muziejus / reprodukcija)
Vieta, kur buvo palaidota jauna moteris, buvo 2016–2018 metais vykdytų kasinėjimų metu. Tada Londono muziejaus ekspertai išanalizavo surinktus palaikus.
Londono archeologijos muziejaus pareiškime pranešė, kaip skeletas Ji turėjo įdomią istoriją, kuri labai skyrėsi nuo viduramžių eros tradicijų.
Paprastai žmonės buvo laidojami veidu į viršų, bet faktas, kad jauna moteris buvo rasta veidas kitoje padėtyje ir surištomis kulkšnimis rodo, kad į ją buvo atsižvelgta skirtinga.
„Palaidotas veidu žemyn laikomas socialine „kitoniškumo“ išraiška, laidojimo praktika, skirta žmonėms, nepriklausantiems aukštųjų viduramžių visuomenei.
Radinį apžiūrėję osteologai (kaulų specialistai) taip pat nurodė, kad jauna moteris turėjo vaikystės netinkama mityba ir stuburo ligos, atsiradusios dėl sunkaus darbo vaikystėje.
Regis, merginos mirtis ištiko netikėtai ir netikėtai, mat palaikai neturi rimtesnių ligų požymių.
Taigi archeologų atradimas yra svarbus žingsnis organizuojant naujas analizes viduramžių eros tradicijas ir socialines struktūras, atskleidžiančias visuomenių paslaptis ir praktiką senas.
