Ar kada nors atsidūrėte kryžkelėje ir svarstėte, kuriuo keliu eiti, bet jus paralyžiavo nežinomybė? Šiandieniniame nestabiliame pasaulyje sprendimų priėmimas gali atrodyti kaip vis sudėtingesnė užduotis.
Geros naujienos yra tai, kad praeities išmintis suteikia mums nuostabių įrankių, kurie vis dar taikomi šiandieniniame pasaulyje, pavyzdžiui, „Saliamono paradoksas“.
Žiūrėti daugiau
Išpuolių lyderiai: atraskite PAVOJINGiausias ryklių rūšis…
Prioritetai, tiesa? 5 priežastys, kodėl „aš“ turėtų būti pirmoje vietoje...
Neišmanantiems – tai psichologinis reiškinys, kai žmonės dažnai objektyviau ir aiškiau galvoja apie svetimas, o ne apie savo problemas.
Trumpai tariant, būti lengviauišmintingas“, kai konsultuojate ką nors kitą, o ne tada, kai apmąstote savo rūpesčius. Saliamonas, legendinis Izraelio karalius, žinomas dėl savo didžiulės išminties, yra šios idėjos įkvėpėjas.
Bet kaip mes galime pritaikyti šį paradoksą savo gyvenime, kad galėtume geriau pasirinkti? Štai keletas patarimų!
Susidūrę su dilema, pradėkite nuo to, kad pabandykite pamatyti save kaip išorinį stebėtoją. Paklauskite savęs: „Ką patarčiau draugui daryti šioje situacijoje? Tai gali padėti išvalyti mintis ir leisti objektyviau įvertinti savo galimybes.
Išdėstykite savo mintis ant popieriaus. Rašydami apie problemą taip, lyg ją apibūdintumėte kam nors kitam, galite pažvelgti į naują požiūrį.
Emociškai atsiriboję galite pamatyti sprendimus, kurie anksčiau buvo paslėpti.
Įsivaizduokite, kad esate konsultantas, pasamdytas išspręsti problemą. Ką siūlytumėte? Toks „trečiojo asmens“ požiūris leidžia žvelgti į situaciją be asmeninių emocijų ir pasekmių svorio.
(Nuotrauka: atskleidimas)
Kartais mums tereikia klausančios ausies. Kalbėjimasis su kuo nors apie tai, ką išgyvenate, gali būti puikus būdas išgirsti kažkieno požiūrį ir sutvarkyti savo mintis.
Be to, paaiškinę savo problemą kam nors kitam gali suteikti aiškumo, kas iš tikrųjų yra pavojuje.
Skirkite šiek tiek laiko savistabai. Medituodami stengiamės stebėti savo mintis ir emocijas be sprendimo, tarsi būtume trečiosios šalies stebėtojai. Ši praktika gali prisidėti prie labiau „saliamoniško“ mentaliteto priimant sprendimus.
Didelė dalis „Saliamono paradokso“ yra pripažinimas, kad dėl to, kad mąstydami apie kitų žmonių problemas esame mažiau emocingi, esame linkę atsižvelgti į ilgalaikes pasekmes.
Priimdami sprendimą atsižvelkite į ateitį, o ne tik apie tiesioginį pasitenkinimą.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – pasitikėkite savo galimybe pasirinkti. Dažnai atsakymas jau yra mumyse, tereikia šiek tiek padėti, kad jį pamatytume.
Galų gale „Saliamono paradoksas“ yra ne tik a įrankis priimti sprendimus – tai kvietimas savirefleksijai ir asmeniniam augimui.
Kai kitą kartą atsidursite kryžkelėje, prisiminkite karalių Saliamoną ir pabandykite šiek tiek atsiriboti. Galite būti nustebinti atrasta išmintimi.