Mūsų planetoje kuo gilesnis Žemės sluoksnis, tuo aukštesnė temperatūra. Atsižvelgiant į tai, neįmanoma įsivaizduoti ugnikalnio, nesusiejant jo su aukštu šilumos lygiu.
Taip yra todėl, kad su tektoninių plokščių dinamiškumu išstumiama lava kyla iš slapčiausių Žemės sluoksnių. Todėl aktyvus ugnikalnis išstumia magmą – medžiagą, kuri iš esmės yra aukštoje temperatūroje ištirpusių uolienų substratas.
Žiūrėti daugiau
Neribotas greitas maistas: restoranas garsėja tuo, kad siūlo…
Pasiruoškite kitam pasirodymui danguje! Šį šeštadienį (28 d.) vyks…
Tačiau vyksta priešingai Plutonas. Mokslininkai atrado, kas gali būti įspūdingas „ledinis ugnikalnis“. Atradimą atskleidė planetų mokslininko Dale'o Cruikshanko vadovaujama komanda.
Teorija apie vulkanasPlutono ledai buvo paskelbtas kaip straipsnis arXiv saugykloje, kuriame analizuojama nykštukinės planetos struktūra ir pateikiamas patrauklus dabar vadinamo „kriovulkano“ egzistavimo paaiškinimas.
Kiladzės krateris yra Hayabusa Terra regione ir yra šio atradimo epicentras. Beveik 44 kilometrų skersmens krateris išsiskiria savo išsiveržimų istorija.
(Nuotrauka: NASA, Johns Hopkins universitetas / APL, Pietvakarių tyrimų institutas / reprodukcija)
Tačiau, skirtingai nei antžeminiai ugnikalniai, kurie spjaudo kaitrią lavą, Kiladzės išsiveržimai išskiria „kriolavą“ – medžiagą, sudarytą iš lakiųjų junginių, tokių kaip užšalęs vanduo ir amoniakas.
Vienas iš labiausiai intriguojančių Kiladzės kraterio bruožų yra jo santykinis jaunimas, o tai rodo, kad dabar stebimas jo aktyvumas įvyko per pastaruosius kelis milijonus metų.
Tyrėjų komanda mano, kad nuo konstrukcijos sukūrimo galėjo įvykti keli išsiveržimai. Be to, krateris išsiskiria savotiška aplinka, kur paviršių dengia užšalęs vanduo ir amoniakas. Tai prieštarauja daugumai Plutono, kuriam būdingas sušalęs metanas ir azotas.
Šių elementų derinys rodo, kad egzistuoja vidinis procesas, pernešantis tokį junginių mišinį iš Plutono vidaus į nykštukinės planetos paviršių.
Aktyvaus kriovulkano hipotezė reiškia, kad kažkas įvyko planetos viduje, todėl paviršiuje atsirado užšalęs vanduo.
Mokslininkai mano, kad ši šiluma susidaro dėl Plutono šerdyje esančių radioaktyvių elementų irimo. Šis atradimas iškelia galimybę, kad jame gali atsirasti skysto vandens vandenynas ar net ledo ir purvo kišenės.
Amoniako buvimas Plutono paviršiuje taip pat yra mįslė, kurią reikia išspręsti. Manoma, kad amoniakas atsirado nykštukinės planetos viduje, nes turi savybę sumažinti vandens užšalimo temperatūrą, kad būtų lengviau tekėti sušalusia „magma“ per vandenį kriovulkanai.
Tačiau svarbu pažymėti, kad tyrimas, kuris kelia daug įdomių klausimų apie Plutoną ir jo geologija, buvo paskelbtas arXiv saugykloje ir dar nebuvo peržiūrėtas iki porų.
Tai reiškia, kad dabar mokslo bendruomenė turės galimybę įvertinti ir diskutuoti apie rezultatus šio novatoriško tyrimo, kuris naujai atskleidžia Plutono paslaptis ir jo vulkaninį potencialą kriogeninis.
„Trezeme Digital“ suprantame efektyvaus bendravimo svarbą. Žinome, kad kiekvienas žodis yra svarbus, todėl stengiamės pateikti turinį, kuris būtų aktualus, įtraukiantis ir pritaikytas jūsų poreikiams.
