Sąvoka „šventvagystė“ reiškia dievybės ar religijos nepagarbą ar įžeidimą. Tai pasireiškia neigiamai kalbant apie tikėjimą arba parodont panieką Dievui ar bet kokiam šventu laikomam subjektui.
Tačiau ar žinote, kad kai kuriose pasaulio vietose piktžodžiavimas netgi gali būti priskiriamas nusikaltimui?
Žiūrėti daugiau
Dangaus milžinas: atraskite didžiausią pasaulyje keturkopinį droną,…
IQ lygis negali visiškai išmatuoti mūsų intelekto,…
Skaitykite toliau ir geriau supraskite šios sąvokos ištakas bei istoriją, kaip piktžodžiavimas gali pakliūti į kalėjimą.
Piktžodžiavimas yra glaudžiai susijęs su Abraomo religijomis: judaizmu, krikščionybe ir islamu.
Krikščionybėje
A Šventoji Biblija, knygoje, kuria grindžiamas krikščionių tikėjimas, daug kartų paminėta šventvagystė. Senajame Testamente ištrauka, randama Kunigų 24:16, skelbia, kad kas piktžodžiauja Viešpaties vardui, bus nuteistas mirti.
Naujajame Testamente Morkaus 3:29 tekstas įspėja apie Šventosios Dvasios piktžodžiavimo rimtumą.
Šią temą nagrinėjo ir didieji krikščionių teologai. Tomas Akvinietis savo veikale „Suma Theologiae“ paminėjo, kad šventvagystė yra rimtesnė už žmogžudystę, nagrinėjant jos objektus.
Protestantiški kūriniai, tokie kaip „Santarijos knyga“ ir „Heidelbergo katekizmas“, sustiprina šios nuodėmės rimtumą.
Islame
Islame Dievo, pranašo Mahometo ar bet kurios šventos būtybės įžeidimas laikomas šventvagyste. Koranas, šventa knyga musulmonas, užsimena apie tai, kaip elgtis su islamui besipriešinančiais, tačiau nenustato konkrečios bausmės už šventvagystę.
Tačiau daugelyje musulmoniškų šalių galiojantys šariato įstatymai už tokį nusikaltimą numato įvairias bausmes.
Judaizme
O judaizmas turi griežtas bausmes tiems, kurie piktžodžiauja, ypač kai veltui vartoja Dievo vardą, atstovaujamą vadinamąja tetragrama. Septyni Nojaus įstatymai taip pat apima šią temą.
Indijos religijose
Priešingai, religijos indėnas kaip induizmas, budizmas ir džainizmas neturi aiškios šventvagystės sampratos, išskyrus sikizmą.
Daugelyje visuomenių šventvagystė yra ne tik nuodėmė; tai taip pat laikoma nusikaltimu. Nors daugelis šalių atnaujino ar net panaikino šventvagystės įstatymus, kitos vis dar išlaiko tokius įstatymus ir griežtai juos vykdo.
Tokios šalys kaip Anglija ir Velsas 2008 m. panaikino šventvagystės įstatymus, o Škotija tą patį padarė tik 2021 m. Šalys, įskaitant Australiją, Kanadą, Daniją ir Prancūziją, taip pat panaikino panašius įstatymus.
Net Amerikoje, kur pirmoji pataisa saugo žodžio laisvę, kolonijose galiojo šventvagystės įstatymai.
Kita vertus, daugelyje šalių, ypač tose, kuriose dauguma krikščionių ar musulmonų, vis dar galioja šventvagystės įstatymai.
Pavyzdžiui, Šiaurės Airija šventvagišką šmeižtą laiko nusikaltimu. Tokios šalys kaip Austrija, Brazilija, Vokietija, Filipinai ir Šveicarija taip pat turi įstatymus, susijusius su šventvagyste.
Šventvagystė musulmoniškose šalyse
Didžioji dauguma musulmoniškų šalių, įskaitant Afganistaną, Alžyrą, Bahreiną ir daugelį kitų, vykdo įstatymus, susijusius su šventvagyste. Šių įstatymų griežtumas ir vykdymas skiriasi, tačiau šiose šalyse šventvagystė paprastai vertinama rimtai.
Kitos tautos ir šventvagystė
Be Abraomo šalių, tokiose šalyse kaip Indija, Mianmaras, Nepalas ir Tailandas galioja įstatymai, kurie iš esmės traktuoja šventvagystę kaip nusikaltimą, su skirtumais ir ypatumais.
Šventvagystės, kaip sąvokos ir nusikaltimo, apibrėžimas ir traktavimas visame pasaulyje labai skiriasi. Kai kurie mano, kad tai yra saviraiškos laisvės veiksmas, kiti suvokia tai kaip rimtą pažeidimą.
Supratimas ir pagarba skirtingiems kultūriniams ir religiniams požiūriams šia tema yra būtinas globalizuotame pasaulyje.
