Agronomijos ir agroekologijos profesorius Derekas Lynchas iš Dalhousie universiteto Kanadoje neseniai tinklalapyje „The Conversation“ paskelbtame straipsnyje buvo kreiptasi į geologinę erą, kurioje gyvename gyvenantis: Antropocenas.
Šią naują erą mokslininkai pasiūlė nuo devintojo dešimtmečio, siekdami pabrėžti reikšmingą žmogaus veiklos poveikį planetai.
Žiūrėti daugiau
Inovatyvi technika iš Japonijos privers atsisveikinti su nešvariu skiediniu;…
3 asmens higienos metodai po tuštinimosi, anot ekspertės
Lynchas abejoja, ar gamta, tradiciškai laikoma atskira nuo žmonijos, prarado savo aktualumą.
Per 4,5 milijardo metų geologinės evoliucijos Žemę formavo gamtos jėgos, tačiau Per pastaruosius 200 000 metų žmonija tapo dominuojančia jėga, skatinančia pokyčius tu ekosistemoms esantis planetoje.
Tačiau išskirtinis žmonijos mentalitetas paskatino veiksmus, kurie negerbia formų Lynchas, cituodamas biologą EO Wilsoną savo knygoje „Pusė žemės“, kaip pabrėžia Lynchas. 2016.
Antropocenas jau rodo aiškius savo buvimo ženklus, o pasaulio biologinei įvairovei gresia išnykimas dėl buveinių praradimas, klimato kaita, piktnaudžiavimas gavyba, plastiko tarša ir cheminis užterštumas bus tęsiamas.
Šie pasikartojantys poveikiai skatina rūšių išnykimą tūkstantį kartų dažniau nei ikižmogiškosiose eros.
(Nuotrauka: atskleidimas)
EO Wilson biologinės įvairovės fondo Pusės žemės projektas siūlo išsaugoti 50 % pasaulio paviršiaus buveinių, kad būtų apsaugota 85 % visų rūšių.
Taigi Lynchas vis dar pabrėžia, kaip svarbu gerbti vietinių tautų vaidmenį ir teikti jiems pirmenybę išsaugant biosferą.
Kitas akademikas, politikos mokslų profesorius Robynas Eckersley iš Melburno universiteto pažymi, kad antropoceno koncepcija nepasiūlo visiško sprendimo ekologinė krizė, tačiau ji gali atlikti kritinį darbą politinę ir ekonominę istoriją patalpindama į geologinio laiko kontekstą.
Nerimą keliantis scenarijus
Atsakomybė už planetos ateities formavimą tenka žmonijai – dominuojančiai geologinei jėgai, darančiai įtaką Žemės sistemoms.
Tačiau iki šiol derybose dėl klimato nepavyko išlaikyti pasaulinio atšilimo žemiau Paryžiaus susitarime nustatyto 2ºC.
Antropoceno priėmimas kaip kritinis pasakojimas gali būti galimybė sujungti žmoniją su planeta ir kitais jos gyventojais, gyvais ir negyvais.
Tai pabrėžia demokratinę atskaitomybės krizę tarp tų, kuriems naudinga ekologinė rizika praturtėti, ir didžiosios daugumos, kuri kenčia nuo pasekmių.
Jei žmonija iš tikrųjų yra naujoji Žemės geologinė jėga, demokratija tampa brangiausiu planetos turtu.
Kadangi antropocenas vėl sutelkia dėmesį į hibridiškumą ir planetų koevoliuciją, ekologai pradeda suprasti, kad nebėra prasmės bandyti pakeisti gamtos pasaulį neįtraukiant tų, kurie jau buvo modifikuoti žmogiškumas.