Pastaraisiais mėnesiais karščio bangos paveikė kelias šalis, įskaitant Braziliją. Atėjus El Niño ir atmosferos blokadoms, kyla abejonių dėl karščio poveikio žmogaus organizmui ir galimo pavojaus sveikatai.
Karštis gali būti mirtinas įvairiais būdais, daugiausia dėl drėgmės ir hidratacijos problemų. Sausame ir drėgname klimate pavojai skiriasi, tačiau svarbiausia yra palaikyti pagrindinę priežiūrą, pvz., gerą drėkinimą ir apsaugą nuo saulės, ypač pagyvenusiems žmonėms, vaikams ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Žiūrėti daugiau
Visų nuostabai, vienatvė gali mums padaryti daug gero
Vardų menas: atraskite šešių vardų grožį ir prasmę...
Mes, kaip žinduoliai, turime vidinį temperatūros reguliavimo mechanizmą, kuris palaiko vidutiniškai 36,5 ºC. Esant aukštai temperatūrai, mūsų kūnas reaguoja į aušinimą, o prakaitavimas yra pirmoji reakcija.
Prakaitavimas sukelia skysčių netekimą. Jei šis vanduo nepakeičiamas, atsiranda dehidratacija. Tai sumažina kraujo tūrį, veikia kraujospūdį ir daro kraują tirštesnį, todėl padidėja krešėjimo rizika.
Siekdama išsklaidyti šilumą, širdis pumpuoja greičiau. Tai gali būti pavojinga tiems, kurie turi širdies problemų, padidindami širdies priepuolio, aritmijų, insulto ir užsikimšusių venų riziką.
Pernelyg didelis prakaitas keičia elektrolitų kiekį, paveikdamas raumenų ir nervų funkcijas. Tai gali sukelti traukulius, širdies spazmus ir kvėpavimo sutrikimus.
Sunkiais dehidratacijos atvejais organizmas taupo vandenį, sumažindamas prakaitavimą. Jei prakaitavimas sustoja arba oras yra labai karštas ir drėgnas, kūno temperatūra gali pakilti, o tai gali pakenkti organams ir nervų ląstelėms.
Prie pažeidžiamų grupių priskiriamos marginalizuotos bendruomenės, kurios dažnai turi mažiau galimybių naudotis oro kondicionieriais ir dirba intensyvesnėmis sąlygomis.
Prakaitavimas efektyvus, nes leidžia kraujui pasiekti kūno paviršių ir išsklaidyti šilumą. Sausu oru prakaitas išgaruoja lengvai, tačiau esant didelei drėgmei procesas pasunkėja. Tai žinoma kaip „šlapios lemputės temperatūra“.
Esant mažai drėgmei, organizmas gali toleruoti šilumą tol, kol yra vandens. Esant didelei drėgmei, drėgną, aukštesnę nei 35 ºC temperatūrą, sunku atlaikyti be oro kondicionieriaus ar ledinio vandens.
Tyrimai rodo, kad karštis nėra tik teorinė rizika. Žurnalo „Nature“ atlikta apklausa, atlikta 2022 m., atskleidė, kad dėl ekstremalių temperatūrų (įskaitant šaltį) Lotynų Amerikoje miršta apie 6 proc.
Tyrimo metu buvo analizuojamas ryšys tarp temperatūros ir mirtingumo 326 miestuose devyniose Lotynų Amerikos šalyse, įskaitant daugiau nei 15 milijonų mirčių.
Nustatyta, kad per karščius kiekvienas papildomas laipsnis Celsijaus lėmė 5,7% daugiau mirčių, daugiausia nuo širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų, ypač nuo vaikų ir pagyvenusių žmonių. Priešingai, kvėpavimo takų infekcijoms daugiau įtakos turėjo per didelis šaltis.
