Teksto aiškinimo veikla, siūloma mokiniams aštuntame ar devintame pradinės mokyklos kurse, su klausimais, pagrįstais tekstu „A Doida“.
Šią veiklą portugalų kalba galima atsisiųsti redaguojamu „Word“ šablonu, paruoštas spausdinti PDF formatu, taip pat užbaigtą veiklą.
Atsisiųskite šią portugalų veiklą:
MOKYKLA: DATA:
PROF: KLASĖ:
VARDAS:
Pamišusi moteris gyveno kotedže sumušto sodo centre. Gatvė nusileido prie upelio, kur maudydavosi berniukai. (…) Trys berniukai anksti ryte nusileido maudytis ir gaudyti paukščio. Tik tuo ketinimu. Bet buvo gera jausti pro pašėlusios moters namus ir erzinti. Motinos teigė priešingai: kad tai buvo siaubinga, kelios nuodėmės bus didesnės. Turime pasigailėti pašėlusių žmonių, nes jie nesinaudoja nauda, kuria mums, sveiko proto, buvo suteikta. (...) Painiai buvo žinoma, kad pašėlusi moteris buvo mergaitė, kaip ir visos jos tolimiausiu metu (jai buvo daugiau nei 60 metų, beprotybė ir amžius kartu rūpinosi jos kūnu). Istorija su variacijomis pasirodė, kad ji buvo susižadėjusi su ūkininku, o vestuvės buvo didžiulis vakarėlis; bet tą pačią vestuvių naktį vyras jos atsisakė, Dievas žino kodėl. Jos vyras siaubingai atsikėlė ir stumtelėjo ją šalin. jis riedėjo žemyn laiptais, sulaužydamas kaulus, atsitrenkęs. Jiedu daugiau niekada nebematė. Kiti sakė, kad ją išvarė tėvas, o ne jos vyras, ir jie paaiškino, kad vieną rytą senolis kavoje jautė kitokį kartėlį, tas, kuris turėjo dideli pinigai ir kainavo mirtis (…) Bet kokiu atveju, didieji žmonės nepasakė istorijos teisingai, o berniukai pasaka. Visų paneigta ji užsidarė tame namelyje pakeliui į upelį ir galiausiai neteko proto. Anksčiau jis buvo praradęs visus santykius. Niekas neturėjo širdies aplankyti jos. (…) Kartais sena juoda moteris įsiveržė į nelaisvę, o jos pypkė ir kantrybė buvo mandagi, ir ji ten apsistojo du ar tris mėnesius gamindama maistą. Galiausiai beprotė ją atstūmė. O juk nė viena tarnaitė nenorėjo jai tarnauti. Gyvenimas pas beprotę, prašymas išprotėjusiai palaiminimo, vakarienė beprotės namuose mieste tapo bausmės išraiška ir pasityčiojimo simboliais. (...) Taigi, viena po kitos einančios vaikų kartos praėjo pro duris, atsargiai pritvirtino lango stiklą ir nulaužė akmenį. Iš pradžių kaip teisinga bauda. Vėliau dėl malonumo. Jautrūs žmonės apgailestavo dėl fakto, pasiūlė rasti būdą, kaip paguldyti pašėlusią moterį. Bet kaip? Prieglobstis buvo toli, artimieji nesidomėjo. Ir tada - buvo paaiškinta nepažįstamajam, kuriam situacija gali pasirodyti keista - kiekvienas miestas turi savo bepročius; juos turi beveik kiekviena šeima. (…) Berniukai pasiėmė lygius geležinius akmenis, užėmė savo pozicijas. Kiekvienas žaisdavo paeiliui, su pertraukomis stebėdamas rezultatą. Viršininkas užsibrėžė ambicingą tikslą: kaminą. (…) Vis dėlto atrodė, kad pamišusi moteris nepastebėjo agresijos, namas nereagavo. Tada trečiasis grupės narys per 11 metų pajuto drąsą ir nusprendė įsiveržti į sodą. (…) Berniukas stumtelėjo vartus: jie atsidarė. (..) Jis pirmasis įžengė į sodą (...) Jis šiek tiek atsitraukė ir pažvelgė į gatvę: jo draugai dingo. Arba jie iš tikrųjų skubėjo, arba norėjo pamatyti, kiek toli jo drąsa eis, vieniša beprotės namuose. Išgerk kavos su pašėlusia mergina. Vakarienė išprotėjusios moters namuose. Bet ar ji buvo išprotėjusi? (...) Berniukas važiavo pro baldų kojas ir rankas, apėjo čia, atsitrenkė į priekį. Kambarys buvo mažas ir tiek tilpo. Už kampe kampe esančios pianino mišios buvo lova. Ir jame, pakeltas biustas, beprotė ištiesė veidą į priekį, tyrinėdama neįprastą gandą. Berniukui nebuvo naudos norėti pabėgti ar pasislėpti. Ir jis buvo pasiryžęs viską žinoti apie tą namą. Likusioje dalyje beprotė nerodė jokių karo ženklų. Jis tiesiog pakėlė rankas į akių aukštį, tarsi norėdamas apsaugoti jas nuo akmens. Jis susidomėjęs pažvelgė į ją. (…) Ir koks mažas! Kūnas po deniu suformavo nedidelį pakilimą. Mažas, tamsus, tas nešvarus laikas, kuris nusėda ant odos, ją nuspalvindamas. Ir atrodė, kad jis bijojo. (...) Vaikas nusivylė, nežinodamas, ką daryti. Tada beprotė dar šiek tiek pakilo, įsitaisydama ant alkūnių. Jos burna trūkčiojo, skleidė miglotą, drovų garsą. Kai vaikas nejudėjo, neaiškus garsas vėl nubrėžtas. Jam susidarė įspūdis, kad tai ne prakeiksmas, tai jautėsi kaip skambutis. Jį traukė beprotė, ir visas noras netinkamai su ja išsisklaidė. Tai buvo patrauklumas, taip, ir nepatogiai judantys pirštai tai patvirtino. (…) Galbūt jis paprašė vandens. Moringa buvo ant stalo - tyli, tarp stiklo ir popierių. Jis užpildė stiklinę pusiau pilną, ištiesė. Pamišusi moteris, regis, pritarė galva, o jos rankos norėjo juos laikyti viena, tačiau berniukas turėjo padėti jai atsigerti. Ji viską darė natūraliai ir nebeprisiminė, kodėl ji ten užėjo, taip pat neišlaikė jokio apmaudo bepročiai. Pačios minties išprotėti nebeliko. Kambaryje buvo ištroškusi ir galbūt mirštanti senutė. Jis niekada nematė, kad kas nors mirtų, tėvai išvarydavo jį, jei namuose būtų mirštantis žmogus. Bet taip turi mirti žmonės. Jį apėmė atsakomybės jausmas. Nerangiai jis bandė priversti galvą atsiremti į pagalvę. Stangrūs moters raumenys nepadėjo. Jis turėjo su pasibjaurėjimu apkabinti jos pečius ir galiausiai sugebėjo ją paguldyti į minkštą padėtį. (…) Vanduo negalėjo būti, galbūt priemonė... (…) Taip būtų, jei kam nors paskambintum. (…) Aš bijojau, kad ji mirs visiškai apleista, kaip niekas pasaulyje jis turi mirti. (...) Jis suklupo už baldų, iš pastangų tempė sunkią spintelę iš lango, išardė užuolaidą ir šviesa įsiveržė į sandėliuką, kur moteris mirė. Su oru atėjo sprendimas. Nepalikčiau moters kam nors paskambinti. Jis žinojo, kad nieko negali jai padėti, nebent atsisėsti ant lovos krašto, paimti už rankų ir laukti, kas nutiks.
Carlosas Drummondas de Andrade'as: Mokinio pasakos. Pritaikyta.
1) Aprašykite, koks buvo miesto vaikų įprotis, palyginti su A Doida?
2) Kokias dvi versijas pasakoja gyventojai apie Doidos gyvenimą?
3) Kas nutiko „A Doida“, kai ji užsidarė name, esančiame kelyje į upelį?
4) Kokias bausmės ar pašaipos išraiškas vartojo žmonės mieste, kuriame gyveno A Doida?
5) Kodėl žmonės iš miesto ar šeimos nariai „A Doida“ neįdėjo į tinkamą vietą?
6) Kuo pateisino miesto gyventojai, kai atvyko pašalinis asmuo, kuriam situacija gali pasirodyti keista? Ar sutinkate su šiais teiginiais? Pagrindimas.
7) Po bandymo mesti akmenis į kaminą nedavė rezultatų, kas nutiko berniukams? Praneškite faktus:
8) Įsilaužęs į Doidos namus, pasakyk, kas nutiko berniukui ir namo savininkui? Ar nuo to momento trumpai aprašykite jo ir moters požiūrį?
9) Po kontakto su moterimi praneškite, koks jausmas apėmė berniuką? Tada praneškite apie pasakos rezultatus.
10) Praneškite, ką pajutote skaitydami šią istoriją
Rosiane Fernandes Silva - baigė raides
At atsakymai yra nuorodoje virš antraštės.
pranešti apie šį skelbimą