Visata iš tiesų yra didžiulė ir paslaptinga, todėl mokslo bendruomenė sutaria, kad mes vis dar labai mažai apie ją žinome. Tačiau kai kurie atradimai šiuo metu galimi dėl technologijų pažangos, pavyzdžiui, atradus WASP-121b, planeta su metaliniais debesimis.
Skaityti daugiau: Dar vienas žingsnis kosmoso kolonizacijos link: „SpaceX“ šiais metais galės išskristi į orbitą.
Žiūrėti daugiau
Astrologija ir genialumas: TAI yra 4 ryškiausi ženklai…
Nepasisekė „iPhone“: 5 paleidimai atmesti visuomenės!
Planeta gavo slapyvardį „Karštas Jupiteris“, nes turi nemažai fizinių panašumų su gerai žinoma Saulės sistemos planeta. Kalbant apie būdvardį „karšta“, tai yra dėl to, kad planeta yra arčiau savo saulės žvaigždės.
Tačiau iš tikrųjų mažai žinoma apie WASP-121b, juk jis buvo atrastas tik 2015 m., o 880 šviesmečių atstumas nuo Žemės tyrimams nepadeda. Tačiau ši situacija gali bet kada pasikeisti, nes neseniai atliktame tyrime mokslininkai pradėjo naudoti Hablo kosminio teleskopo duomenis.
Ir tada, naudojant šį prietaisą, jau galima galvoti apie išsamų planetos matavimą ir keletą įdomių detalių. Pavyzdžiui, žinoma, kad WASP-121 b turi dieną ir tamsiąją pusę, o dieną metalai ir mineralai išgaruoja, kaip lietus. Taip yra todėl, kad „dieną“ temperatūra gali siekti iki 3000°C, o naktį nukristi iki pusės.
Be to, mokslininkai sugebėjo įsivaizduoti, kad planetoje yra metalų, tokių kaip magnis, geležis, vanadis ir chromas, požymių. Be to, manoma, kad šie metalai yra dujų pavidalu karštojo Jupiterio dienos pusėje.
Taigi nakties metu užtenka staiga prasidėjusio šalčio, kad šie metalai taptų kieti. Taip gimsta metalų debesys, kondensacijos iš šalto klimato rezultatas, ir net WASP-121B yra vandens, kuris virsta garais. Tačiau kol metaliniai debesys juda link planetos dienos pusės, vandens debesys juda link naktinės pusės.
