JAV atlikti tyrimai parodė atradimą, galintį suteikti naują perspektyvą evoliucijos teorijoms, kurios iki šiol nesugebėjo paaiškinti sudėtingų gamtos sistemų.
Spalio mėnesį mokslo žurnale paskelbtame straipsnyje Nacionalinės mokslų akademijos darbai, mokslininkai gina a naujas gamtos dėsnis, galintis paaiškinti žvaigždžių, mineralų ir atmosferų, taip pat kitų sistemų, kurios yra įvairių Visatos sričių, tokių kaip biologija ir astrofizika, evoliuciją.
Žiūrėti daugiau
4 Kinijos zodiako ženklai patirs finansinę galią tarp…
Neįsivaizduojama nelaimė: kas nutiktų, jei Žemė sustotų...
Tyrimo grupė yra daugiadisciplinė ir sudaryta iš įvairių Šiaurės Amerikos institucijų, tokių kaip Kornelio universitetas ir Kalifornijos technologijos institutas, mokslininkai.
Tyrinėtojams reikėjo suformuluoti dėsnį, kurio visada trūko evoliucijos studijos, nes Visata nuolat kuria naujus derinius.
Be to, evoliucija vyksta už Žemės teritorijos ribų, todėl reikėjo sukurti žinias, skirtas šiai įvairovei.
(Nuotrauka: Freepik / reprodukcija)
„Visata sukuria naujas atomų, molekulių, ląstelių ir kt. Tie deriniai, kurie yra stabilūs ir gali toliau generuoti dar daugiau naujovių, toliau vystysis.
Dėl to gyvenimas yra ryškiausias evoliucijos pavyzdys, tačiau evoliucija yra visur“, – interviu „Science Alert“ aiškino astrobiologas ir studijų tyrinėtojas Michaelas Wongas.
Todėl tyrime buvo sukurtas naujas įstatymas, vadinamas „Funkcinės informacijos papildymo įstatymu“, siekiant paaiškinti sudėtingas sistemas.
Pasak jos, yra trys pagrindinių šaltinių tipai: statinis atkaklumas, dinaminis atkaklumas ir naujovių generavimas.
Nuo pirmojo derinio tarp vandenilis ir helio, kuris suformavo žvaigždes dabartinei mineralų įvairovei Žemėje, evoliucija yra sudėtinga sąveika ir susideda iš abipusės sistemų įtakos.
Tiesą sakant, žvaigždės po jų sukūrimo patiria daugybę procesų. Savo gyvenimo pabaigoje jie sukuria „daugiau nei 100 elementų ir maždaug 2000 izotopų“.
Tyrimo duomenimis, iki šių dienų galioja fizikiniai „judesio, gravitacijos, elektromagnetizmo ir termodinamika“ siūlo bendrą supratimą apie makroskopines gamtos sistemas erdvėje ir laike.
Tačiau naujajame tyrime siūloma teorija, kuri sukuria lygiavertiškumą tarp besivystančių sistemų. Taigi šiame procese gali veikti trys nustatytų funkcijų tipai.
Pirma, statinis patvarumas paaiškina stabilių atominių ar molekulinių susitarimų palaikymą. Dinaminis patvarumas susijęs su dinaminių sistemų energijos šaltiniais.
Kita vertus, naujovių generavimas reiškia sistemų gebėjimą atkurti savo konfigūracijas, generuoti pritaikymus ir naujas charakteristikas.
Galiausiai, „funkcinės informacijos didėjimo įstatymo“ tyrinėtojai mano, kad ši nauja perspektyva yra būtina norint pagilinti sudėtingų sistemų ir evoliucijos tyrimus.
* Su informacija iš portalo Mokslo įspėjimas.