Vienas nauja suktybė sukelia daug galvos skausmo socialiniame tinkle, kuriame toks požiūris nėra toks įprastas: LinkedIn. Tapusi sukčiavimo auka, Thaisy Pecsén nusprendė naudoti savo profilį platformoje, kad praneštų apie pritaikytas smūgis netikrų verbuotojų.
Taip pat žiūrėkite: Bankai vykdo kampaniją, kad sumažintų sukčiavimo su Pix riziką
Žiūrėti daugiau
„Nuolatinė stipendija“ kovos su vengimu
Webinaras diskutuoja apie smurtą mokykloje
„Pasikreipiau dėl kai kurių laisvų darbo vietų ir man paskambino „darbuotojas“ pokalbyje. Man pasirodė keistas judrumas, bet maniau, kad tai gali būti automatinis tekstas. Ji uždavė keletą klausimų ir atsiuntė man PDF failą su įtartinomis nuorodomis bei pristatymą visame pasaulyje žinomos įmonės vardu“, – leidinyje sakė Thaisy.
Sukčiavimas yra žinomas kaip „sukčiavimas“, kuriame vartojamas žodis „žvejyba“, praktiškai paplitęs internete. Kaip ir žvejojant, sukčiai tikisi, kad aukos „įkąs“ išmestą masalą ir užklups sukčiai. Ataka sėkminga, jei sukčiui pavyksta į vartotojo kompiuterį įdiegti virusą.
Nukentėjusiųjų teigimu, sukčiai įvyksta taip: tariamas verbuotojas atsiunčia nuorodą, kurią reikia įdiegti kandidato kompiuteryje. Spustelėjus failą, manydamas, kad tai yra išsamus pristatymas apie laisvą darbo vietą, vartotojo kompiuteris yra užkrėstas virusas.
Siekdami perteikti didesnį patikimumą, sukčiai naudoja tą patį vizualinį identitetą, kaip ir tikros įmonės, netgi kopijuoja atvirų pareigybių pavadinimus atitinkamose įmonėse. Aukai pastebėjus, kad tai sukčiavimas, kandidatas blokuojamas sukčiaus profilio.
Anot Thaisy, reikėjo „pasiekti nuorodą, kad būtų galima atsisiųsti failą „.zip“ formatu, kuris, savo ruožtu, turėjo kitus „.exe“ formato failus. Kas žino, kokią prieigą jie [sukčiai] turėtų prie mano įrenginio.
Pirmas žingsnis – kiek įmanoma vengti failų, kuriuos kandidatai siunčia tiesiogiai el. paštu ir pokalbių metu. „Taip yra todėl, kad sunkiau patikrinti siunčiamų failų kilmę“, – aiškina specialistas Lucas Lago, Aarono Swartzo kiberaktyvumo instituto narys.
Be to, naudokite antivirusinę programą savo kompiuteryje ir mobiliajame telefone. Svarbu būti atsargiems dėl leidinių, kurie atrodo iš pripažintų rinkoje veikiančių įmonių, bet neprisijungia prie oficialios svetainės ar el. pašto su savo domenu.
Žinokite, jei gaunate atsakymą į paraišką, kuriame reikia spustelėti nuorodą ir atsakyti į papildomus klausimus, ypač jei klausimai susiję su asmenine informacija. Galiausiai būkite įtarūs, jei neįmanoma patvirtinti reklamuotojo tapatybės. Norėdami tai padaryti, „Google“ ieškokite gavėjo pateiktos kontaktinės informacijos, pvz., el. pašto adreso, įmonės telefono numerio ir adreso.
