Kas niekada to nepatyrė, tiesa? Eini į restoraną ar barą su draugais ar šeima, o suvalgius ir paprašius sąskaitos, į mokėtiną sumą įskaičiuojami padavėjo 10% arbatpinigiai. Anksčiau įstatymas dėl šio veiksmo nebuvo labai aiškus. Tačiau 2017 metais buvo sukurtas arbatpinigių įstatymas. Žinokite, apie ką kalbama.
Taip pat žiūrėkite: Kuro PEC: pasiūlymu siekiama panaikinti mokesčius benzinui, dujoms ir dyzelinui
Žiūrėti daugiau
Įmonė pristato 1-ąją „skraidančią lėkštę“ įgulos nariams; susitikti…
Merkurijus įžengė į Liūtą; sužinokite, kaip tai paveiks jūsų ženklą
Prieš įsigaliojant arbatpinigių įstatymui, 10 % aptarnavimo mokestis nebuvo įtrauktas į įstaigos darbuotojo atlyginimą. Tačiau sukūrus šį įstatymą, paslaugų įkainis pradėjo būti maždaug dviejų trečdalių darbuotojų atlyginimo dalis, pradėtas registruoti darbo kortelėje.
Tokiu būdu arbatpinigių įstatymas nustatė, kad reikia skaičiuoti vidurkį, susijusį su to verte darbo užmokestis, per mėnesį, privaloma, kad ši vertė būtų registruojama darbo kortelėje ir socialinėje kasoje Socialinis. Tačiau nors šiuo metu šis įstatymas yra skirtas paslaugų įkainiui reguliuoti, tačiau nėra nustatyto dydžio už šį mokestį, o tai reiškia, kad įstaiga gali pasiūlyti didesnį arba mažesnį procentą nei 10%.
Nors yra arbatpinigių įstatymas, saugantis serverių teises, po valgio restorane ar bare mokėti 10 proc. Tokiu būdu klientas turi teisę nuspręsti, ar prisidėti, ar ne. Tokiu būdu jis vis tiek gali pasirinkti mokėti daugiau ar mažiau nei 10% paslaugos mokesčio.
Be to, įstaiga taip pat gali pasilikti dalį arbatpinigių. Tačiau šie pinigai turi būti naudojami socialinio, darbo ar socialinio draudimo įmokoms apmokėti, kad ta suma nebūtų galima pakeisti darbuotojų atlyginimui.
Galiausiai, nors ir neprivaloma, mokėti už paslaugos mokestį – puikus būdas paskatinti darbuotoją. Be to, tai rodo, kad pritariate paslaugai ir norite dažniau grįžti į įstaigą.
