Prie visata didžiulė ir paslaptinga, yra pagrindinis veikėjas, kuris tapo tikra kosmine įžymybe: juodoji skylė M87*.
2019 m. žmonija pirmą kartą išvydo šio kosminio koloso – oranžinės spurgos – vaizdą. difuzinis, esantis už 55 milijonų šviesmečių nuo Žemės, Mesjė 87 (M87) galaktikos širdyje, žvaigždyne. Mergelė.
Žiūrėti daugiau
3 ženklai patvirtina tikrąją meilę KARTĄ 2023 m. spalio 3 d.;…
Sunkios asmenybės santuokoje: kaip žmonės tvarkosi...
Dabar vienasapreiškimas apie tai Juodoji skylė „Iconic“ nustebina mokslo bendruomenę ir patvirtina pagrindines Einšteino reliatyvumo teorijos prognozes.
Trečiadienį (27) žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje aprašomas naujausias atradimas, susijęs su M87*.
Mokslininkai ir astronomai patvirtino, kad ši supermasyvi juodoji skylė sukasi, nors dar tiksliai nenustatė jos sukimosi greičio.
(Nuotrauka: Cui Yuzhu ir kt./Reprodukcija)
Ikoninis M87* vaizdas buvo užfiksuotas Event Horizon Telescope (EHT), pasaulinio radijo teleskopai, kurie sujungė duomenis iš kelių interferometrijos stočių, paskirstytų visoje planeta.
Istorinis žygdarbis, pirmą kartą atskleidęs juodosios skylės vaizdą, įvyko keletą dienų 2017 m., o pasauliui buvo atskleistas 2019 m.
Neseniai, 2023 m. balandžio mėn., vaizdas buvo optimizuotas naudojant Dirbtinis intelektas (AI), suteikiantis dar aiškesnį šios kosminės mįslės vaizdą.
Vienas iš labiausiai intriguojančių atradimų, susijusių su M87*, yra galingos radiacijos ir dalelių, išsiveržiančių iš juodosios skylės ašigalių, stebėjimas.
Atradimą dar labiau stebina tai, kad reliatyvistinė čiurkšlė svyruoja kaip kosminė švytuoklė maždaug 11 metų ciklu.
Mokslininkai šį unikalų svyravimą sieja su gravitacine sąveika tarp juodosios skylės, kuri, kaip manoma, yra apie 6,5 milijardo kartų masyvesnis už Saulę ir ją supantį medžiagos diską, vadinamą Saulės disku, priaugimas. Tokia dinamika suteikia „neabejotinų įrodymų“, kad juodoji skylė sukasi.
Tyrėjų analizė taip pat atskleidė, kad M87* sukimosi ašis nėra idealiai suderinta su jo akrecinio disko sukimosi ašimi.
Besisukančios masės ir supančios medžiagos nesutapimas daro didelį poveikį erdvėlaikiui aplink ją, paveikdamas netoliese esančių objektų judėjimą.
Šis apreiškimas ne tik sužavi mokslo bendruomenę, bet ir patvirtina Alberto Einšteino prognozes savo reliatyvumo teorijoje.
Ikoninis M87* vaizdas ir toliau atskleidžia kosmines paslaptis, kurios praplečia mūsų supratimą apie visatą ir primena apie mus supančio kosmoso grožį ir sudėtingumą.
